REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
21
Lietuvos karys (nuotr. SCANPIX)

Lietuvos prisijungimas prie NATO prieš lygiai 13 metų iki šiol yra laikomas vienu svarbiausių saugumo garantų. Tačiau su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria JAV prezidento kritikuojama ir nuolatinius Rusijos judesius stebinti organizacija? Ar jau laikas pamiršti sąjungininkus ir savo likimą imtis ginti patiems?

21

Lietuvos prisijungimas prie NATO prieš lygiai 13 metų iki šiol yra laikomas vienu svarbiausių saugumo garantų. Tačiau su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria JAV prezidento kritikuojama ir nuolatinius Rusijos judesius stebinti organizacija? Ar jau laikas pamiršti sąjungininkus ir savo likimą imtis ginti patiems?

REKLAMA

Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos direktorius Aurimas Navys pabrėžia aljanso svarbą Lietuvai ir tikina, kad net ir be NATO, mūsų šaliai būtinai reikėtų sąjungininkų.

„Aš manau, kad NATO yra didžiausias Lietuvos saugumo garantas. Jeigu mes nebūtume NATO nariai, tai turėtume kažkokiu būdu ieškoti aljanso su artimiausiais kaimynais: Latvija, Estija, gal Suomija. Bendrai toks kaip NATO aljansas, kuris yra galingiausias politinis blokas pasaulyje, būti jo nariu yra labai svarbu. Tai iš esmės yra garantas, kad mūsų galimi ir potencialūs priešai labai gerai turėtų pagalvoti prieš imdamiesi kažkokių veiksmų“, - teigia pašnekovas.

„Lietuvai, arba šitam rytiniam NATO blokui, didžiausia grėsmė yra Rusija. Taip pat nereikia užmiršti ir Baltarusijos. Nors mes kalbame apie dvi skirtingas valstybes, tačiau jų bendravimas tarpusavyje vyksta, o ir pratybos „Zapat“ įvyks. Ar Rusija yra grėsmė pačiam aljansui? Nedrįsčiau taip galvoti. Nes ir pats Putinas ir jo generolai supranta, kad Rusijos pajėgumą lyginti su NATO, švelniai tariant, neadekvatu, jie žymiai skiriasi. NATO žymiai galingesnis tiek karine prasme, tiek politine“, - savo požiūrį dėsto A.Navys.

REKLAMA
REKLAMA

Turi kelti galvos skausmą priešui

Sparčiai dėl susidariusios geopolitinės situacijos prieš kelerius metus buvo pradėta didinti finansavimą karybai. Dabar šis skaičius artėja prie 2 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Visgi, Aurimas Navys tikina, kad belaukiant sąjungininkų pagalbos, atremti ataką reikia galėti ir patiems.

REKLAMA

„Žinoma, kad reikia ir patiems tvarkytis ir galvoti. Nes tai visų pirma yra politinis blokas, tik tada karinis. Ir galvoti reikia apie savo saugumą patiems. Nes tai, ką kalba Amerikos prezidentas yra svarbu. Reikia, kad mes lygiomis dalimis judėtume į savo saugumą, į bloko saugumą tiek, kiek mes galime. Lygiai taip pat mes turime ruoštis patys kaip valstybė. Nes pagalba neabejotinai ateis, bet kol tos pagalbos sulauksime, turime galėti duoti atkirtį, esant reikalui“, - teigia A.Navys.

Būtent šis didinamas karybos finansavimas turėtų priešui kelti galvos skausmą, sako pašnekovas. „Po Krymo okupacijos mūsų valstybės saugumu buvo susirūpinta iš esmės. Lėšos skiriamos ir taip, kaip jos yra panaudojamos, manau, kad jos sukels potencialiems priešams galvos skausmą, jei jie mąsto kažką daryti. Jeigu žiūrime į Šaulių sąjungą, tai ne tik reali kariuomenė yra pasiruošusi duoti atkirtį. Net jei tai yra ne tiesioginis užpuolimas, bet ir kažkokia provokacija, siejant su pratybomis Baltarusijoje šį rudenį“, - tv3.lt naujienų portalui Lietuvos veteranų asociacijos direktorius.

REKLAMA
REKLAMA

JAV svarbu, kad Rusija nepultų Baltijos šalių

Saugumo politikos ekspertas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacijos analitikas Ignas Stankovičius savo ruožtu teigia, kad žvelgdami į šalis sąjungininkes, turime džiaugtis JAV interesu ginti mūsų regioną.

„Yra NATO narių, kuriais galima labiau pasitikėti, yra kitų, kuriais mažiau. Yra tie, kurie yra suinteresuoti, ne tik įsipareigoję sutartimi. Tai jeigu mes žiūrime į Jungtines Amerikos valstijas, naujasis prezidentas Donaldas Trumpas tikina, kad sugrąžins didybę NATO. Tai Amerika ir toliau planuoja būti pasaulio lydere“, - sako I.Stankovičius.

„Ir mūsų šaliai yra labai gerai, kad pagrindinė NATO jėga yra JAV. Bene labiausiai suinteresuotos šitą mūsų regioną apsaugoti ir laikyti jie prie Vakarų“, - teigia pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasiruošimas mažina provokacijos galimybes

Ignas Stankovičius paklaustas, apie Lietuvos vaizdą NATO kontekste tikina, kad nors lėšų skyrimas turėtų būti dar spartesnis, šis apsiginklavimas gali būti prevencija priemone prieš provokacijas.

„Jei mūsų sąjungininkai turės labai rimtų rūpesčių kitur, tai jie galės mums skirti tik dalį dėmesio. Tačiau ir Rusijai mesti visas savo pajėgas į tokią mažą vietą būtų neprotinga. Tad jei Rusija meta ne visas pajėgas į mūsų pusę, o jei dar išlaikytume tuos tempus ginkluotų pajėgų ruošimo, visais aspektais, tai galėtume duoti atkirtį. Mes einame tinkama linkme, tik reikėtų tą spartinti dar. Nes šitoks augimas kartu veikia ir kaip prevencijos priemonė. Jeigu priešininkas mato, kad jo oponentas yra pasiruošęs ir tikrai gali duoti labai rimtą atkirtį, tai dažniausiai agresorių sustabdo. Lietuvos pasiruošimas atremti galimą provokaciją, kartu mažina tokios provokacijos galimybes“, - tikina pašnekovas.

REKLAMA

Opios ir vidinės problemos

Saugumo ekspertas I.Stankovičius, paklaustas apie esmines viso aljanso problemas tikina, kad vieną iš problemų yra vidinės, bei sienų saugumo užtikrinimas.

„Matome, kas darosi dėl konfliktų - pačiose NATO šalyse vyksta teroro aktai. Keičiasi Vakarų šalyse vidaus situacija. Tai NATO rūpesčiai yra sienos. Tačiau kitas svarbus aspektas – kaip padaryti, kad siena būtų atvira geriems berniukams ir mergaitėms. Ir kaip ją paversti užkarda blogiems berniukams ir mergaitėms. Mes turime mokytis kaip būnant skirtingiems, nenaikinti vieni kitų. Ar tai įmanoma? Su šituo klausimu kankinuosi jau kelias dešimtims metų. Norisi tikėtis, kad galima, bet gyvenimas parodys“, - teigia pašnekovas.

„NATO šiandien, jei nepraras savo identiteto, užtikrinančio savo šalių išorinį ir vidinį saugumą, tai organizacijos perspektyva yra gera. Jeigu nepridarys klaidų ir nepradės skaldytis, kas nemanau, kad gali įvykti, bet ko tik nebūna“, - teigia I.Stankovičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų