„Negaliu pateikti jums ataskaitos apie anksčiau negautus pinigus, nes NATO viskas vyksta ne taip“, – sakė J.Mattisas per Senato posėdį Vašingtone.
Po praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Vokietija neva yra skolinga „NATO didžiules sumas pinigų, o Jungtinės Valstijos privalo mokėti daugiau už galingą ir labai brangią gynybą, kurią ji suteikia Vokietijai“.
Tačiau J.Mattisas patikino įstatymų leidėjus, kad Aljansas yra finansuojamas pagal visai kitokį principą.
Kiekviena šalis narė yra įsipareigojusi iki 2024 metų gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto šalys tiesiogiai neperveda lėšų Jungtinėms Valstijoms – didžiausiai Aljanso narei.
„Darome tai pagal galimybes. Šio įsipareigojimo laikosi kiekviena valstybė“, – pabrėžė Pentagono vadovas.
Kol kas tik penkios iš 28 NATO narių skiria du ar daugiau procentų gynybai: Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Lenkija ir JAV. Pastaroji išleidžia daugiausiai – 3,4 proc. BVP. Gynybos sekretorius teigė manąs, kad Vokietija ir dar trys šalys pasieks dviejų procentų ribą per metus.
„Ir matysime daugiau šalių prisijungiant, jei laikysime, kad jų ekonomikos laikysis taip, kaip dabar, ar dar pagerės“, – sakė J.Mattisas.
JAV gynybos biudžetas 2016 metais sudarė apie 600 mlrd. dolerių ir yra didžiausias iš visų NATO narių.
2014 metais Aljanso narės sutarė padidinti išlaidas, skiriamas gynybai, po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmė remti separatistus rytų Ukrainoje.
Jūrų pėstininkų dimisijos generolui J.Mattisui dažnai tenka glaistyti D.Trumpo prieštaringus pasisakymus – daugiausiai NATO klausimais.
Aljanso nares apėmė nerimas, kai respublikonas per savo rinkimų kampaniją menkino NATO, vadindamas Aljansą „atgyvenusiu“.
Tapęs prezidentu D.Trumpas šiek tiek sušvelnino savo retoriką, o praėjusį mėnesį J.Mattisas lankėsi Briuselyje, kur patikino sąjungininkus, kad JAV tebesilaiko įsipareigojimų NATO.
