REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
21
NATO pajėgos (nuotr. SCANPIX)

Norvegija ir Švedija tikrai ima nervintis. Abi valstybės ką tik sustiprino savo gynybines pozicijas dėl to, kad Rusijos puolimo atveju JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas jiems nepadėtų, rašo news.com.au.

21

Norvegija ir Švedija tikrai ima nervintis. Abi valstybės ką tik sustiprino savo gynybines pozicijas dėl to, kad Rusijos puolimo atveju JAV ir prezidentas Donaldas Trumpas jiems nepadėtų, rašo news.com.au.

REKLAMA

Faktas, jog šalia Skandinavijos valstybių sienų sutelkiama vis daugiau Rusijos karių, neliko nepastebėtas. Dėmesio sulaukė ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino grįžimas prie Šaltojo karo laikus primenančio žvanginimo ginklais per agresyvias ir neplanuotas pratybas, kurių tikslas yra svetimos teritorijos užėmimas. Dėl to Švedija ir Norvegija stiprina savo gynybinius pajėgumus. O Europos Sąjunga taip pat labiau nei bet kada stengiasi pasiruošti veikti pati - be JAV pagalbos ir kontrolės.

Visa tai nulėmė politinis JAV prezidento Donaldo Trumpo polinkis su Rusija sukurti naują draugystę net tuo atveju, jei tai reikštų senų sąjungininkų atsitraukimą. Galingiausios pasaulyje valstybės prezidentas taip pat nuolat minėjo, kad JAV gali ignoruoti tarptautinėse sutartyse numatytus įsipareigojimus. Jis ne kartą NATO pavadino „pasenusia“.

REKLAMA
REKLAMA

Švedija kviečia nepamiršti ginklų

Kovo 13 dieną Švedija patvirtino didesnį biudžetą gynybai. Šalies gynybos ministras Peteris Hultqvistas tai pavadino „geru ženklu Švedijos žmonėms, geru ženklu karinėms pajėgoms ir geru ženklu aplinkinėms valstybėms“.

REKLAMA

Tai buvo pripažinimas, kad strateginė aplinka Baltijos regione pasikeitė. Švedija nėra NATO narė, tačiau jos santykiai su JAV-Europos aljansu per paskutinius kelerius metus tik stiprėjo. Ir tai ne juokais pykdė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Savo nepasitenkinimą jis išreiškė simuliuotais puolimais jūroje ir iš oro, kai taikiniai buvo tam tikri objektai Švedijoje. Ir dabar Švedija stengiasi būti pasiruošusi atsakyti į tokius veiksmus.

Neseniai buvo pranešta, kad šalis grąžina karo prievolę ir skatina jaunus vyrus ir merginas tarnauti kariuomenėje.

REKLAMA
REKLAMA

Kovo 13 dieną taip pat buvo patvirtinta nauja biudžeto eilutė, skirta dabartinėms ypatingomis aplinkybėmis. Vietinei savivaldai bus paskirstyta beveik 8 milijonai eurų, kad būtų sustiprintas kibernetinis saugumas. Papildomas finansavimas bus skirtas ir gynybinių pajėgumų atnaujinimui, ypatingai strateginės Gotlando salos atveju.

Švedijos valdžia jau įspėjo, kad išlaidos šiuo klausimu dar didės.

„Šį susitarimą sudariusios partijos mano, kad 2018 metais bus reikalingas ir tolimesnis dėmesys resursams“, - sakoma pranešime.

Kariuomenės atstovai mano, jog suma gali siekti 700 milijonų eurų.

Tačiau tai nebus pakankamas finansavimas, kad būtų įvykdytas D. Trumpo nurodymas europiniams partneriams skirti gynybai 2 procentus BVP. Tam, kad šis reikalavimas būtų įvykdytas, Švedija turėtų netgi padvigubinti dabar skiriamą finansavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susirūpino ir Norvegija

Norvegija dar gerai pamena, kas yra karinė okupacija – šalis buvo užimta nacių Antrojo pasaulinio karo metu. Taip buvo siekiama atkirsti Rusijos šiaurinius uostus ir blokuoti tam tikrus tiekimo kelius. Šalis žino savo strateginė reikšmę ir dabar, nes Rusija neleidžia to pamiršti.

Dėl tos priežasties šalis padidino ir laiko parengtą laivyną. Kariniai objektai buvo atnaujinti, padidintas karių skaičius. Naujos bazės buvo pastatytos už poliarinio rato.

Kai Maskva 2014 metais įsitraukė į konfliktą su Ukraina, Norvegija, kaip ir kitos Europos tautos, to tikrai nepraleido pro akis.

Šiaurinė bazė Budėje yra nuolat pasirengusi reaguoti. Pastaraisiais metai labai padaugėjo Rusijos karinių lėktuvų įsiveržimų į Norvegijos oro erdvę. Be to, neseniai įvykdyti kibernetiniai išpuoliai prieš Norvegijos valdžią priskiriami būtent Rusijos žvalgybos agentūroms.

REKLAMA

Stengdamasi reaguoti į minėtuosius įvykius ir bendrą kontekstą, Norvegija ne tik pradėjo rengti naujas karines pratybas. Į šalį kaip NATO pajėgų pastiprinimas atvyksta 300 JAV jūrų pėstininkų. Privaloma karo tarnyba šalyje galioja ir moterims.

Visa tai yra daroma tuo pačiu metu, kai vis didinamas finansavimas gynybai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujiems povandeniniams laivams ir kariniams bei žvalgybiniams lėktuvams.

„Dabar mums yra svarbiausia tai, kad turėtume nuspėjamą ir labai aiškią politiką Rusijos atžvilgiu. Kuo anksčiau ir kuo aiškiau naujoji Trumpo administracija ją suformuos, tuo geriau bus Europos saugumui“, - sako Norvegijos premjerė Erna Solberg.

REKLAMA

Tačiau netgi padidintas Norvegijos biudžetas gynybai neatitinka 2procentų nuo BVP reikalavimo, kurį nuolat akcentuoja D. Trumpas.

Europa kovos viena?

Per naktį Europos Sąjunga patvirtino savo karinių operacijų vadavietės sukūrimą. Vadavietės, kuri nepavaldi NATO.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES užsienio reikalų ministrai „įkūrė specialų Europos centrą, atsakingą už užsienio operacijas“.

ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini sako, kad tai leis „rezultatyviau naudoti esamas karinių mokymų misijas“.

Vokietijos ministrė taip pat pabrėžė, kad šalys, kurios nenorės dalyvauti tiesiogiai, galės dalyvauti stebėtojų misijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tiems, kurie nėra ES nariai, pavyzdžiui Norvegija ar Jungtinė Karalystė, bus galimybė prisijungti tam tikrų projektų arba misijų atveju. Nes norvegai yra labai susidomėję kaip ir britai“, - sakė Ursula von der Leyen.

Britanija tvirtina, kad ES neturėtų atlikti tokių pačių funkcijų kaip ir NATO ir skatina europinius partnerius „bendradarbiauti kuo glaudžiau su NATO ir išvengti funkcinio ir institucinio dubliavimo“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų