Nekilnojamasis turtas (nuotr. Fotolia.com)

Nekilnojamasis turtas (nuotr. Fotolia.com)

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje. 

REKLAMA

Vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių šalyje „INVL Asset Management“ sudarytas 2016 m. Lietuvos investicijų indeksas atkleidė, jog praėjusiais metais investicijos į Lietuvos įmonių akcijas, valstybės obligacijas ir nekilnojamąjį turtą uždirbo teigiamą grąžą, o indėlių grąža buvo nulinė. Lietuvos investicijų indekso grąža pernai siekė 6,7 proc., o pelningumu itin išsiskyrė investicijos į šalies įmonių akcijas – 14,9 proc. Tuo tarpu būsto nuomai grąža 2016 m. buvo 9,7 proc., o ilgalaikių obligacijų – 2 proc. ir šiek tiek viršijo infliaciją, siekusią 0,7 proc.

Vertinant ilgalaikę, 1996-2016 metų grąžą, investavusieji šiuo periodu galėjo uždirbti iš visų šalies turto klasių – akcijų grąža buvo 9 proc., būsto nuomai – 14,6 proc., ilgalaikių obligacijų – 7 proc., o indėlių – 5,1 proc. Infliacija šiuo laikotarpiu siekė 3,3 proc. Tuo tarpu Lietuvos investicijų indekso grąža šiuo periodu siekė 10,5 proc.

Per 2007-2016 m. visos investicijos, generuojančios palūkanų̨, nuomos ar dividendų̨ pajamas, uždirbo teigiamą grąžą̨ net įvertinus pasaulinės finansų krizės laikotarpį. Ilgalaikių obligacijų grąža per šį laikotarpį pasiekė 4,4 proc., būsto nuomai – 3,7 proc. Indėlių (2,7 proc.) ir akcijų (1,3 proc.) grąžos buvo teigiamos, tačiau neviršijo 3,1 proc. siekusios infliacijos. Vertinant atskirai investicijas į būstą, jų grąža buvo neigiama (-1,3 proc.).

„Žvelgiant retrospektyviai, matome, kad investuoti Lietuvoje vertėjo, tačiau tuo pačiu reikia įvertinti rizikas ir trumpalaikius svyravimus. Dėl to subalansuotas portfelis, sudarytas iš saugių investicijų į obligacijas bei rizikingų investicijų į akcijas ir nekilnojamąjį turtą, suteikia didelę uždarbio galimybę, o riziką reikšmingai sumažina“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

REKLAMA

Jo teigimu, Lietuvos investicijų indekso dinamika dar kartą patvirtino investicijų išskaidymo naudą, nes bendro indekso reikšmės svyravimai buvo mažesni nei atskirų jo komponenčių, o grąža – arti geriausios. Lietuvos investicijų indeksą, kurį nuo 2016 m. pristato „INVL Asset Management“, lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. apskaičiuojama įvertinus ir sąnaudas) ir akcijos. Bendrovė įvertino šalies ir pasaulio, Europos turto klasių grąžos pokyčius nuo 1996 metų.

Pelningiausios investicijos svyravo labiausiai

Pelningiausios turto klasės pasižymėjo ir didžiausiais grąžos svyravimais. 2016 m. ir 1996-2016 m. pelningumu išsiskyrusios Lietuvos akcijos savo grąža viršijo Europos ir pasaulio akcijų grąžą̨, tačiau 2007-2016 m. ji buvo žemesnė. Vien per 2008 m. Lietuvos akcijų vertė sumažėjo 65 proc., bet net toks vienerių̨ metų kritimas 10 metų periodu nebuvo nuostolingas.

Vertinant Lietuvos, JAV ir Vokietijos obligacijų rezultatus, per 1996-2016 m. didžiausią grąžą uždirbo ilgalaikės Lietuvos obligacijos. Per 10 metų geriausiai pasirodė saugiausiomis laikomos ilgalaikės Vokietijos obligacijos, atnešusios 6 proc. grąžos, kai Lietuvos ilgalaikės obligacijos pasiekė 4,4 proc. 2016 m. pastarosios investuotojams užtikrino jau tik 2 proc., o Vokietijos – 4,3 proc. grąžą. Specialistų teigimu, obligacijoms toliau jau negalima prognozuoti panašios istorinės grąžos trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu.

REKLAMA

Prognozuojant ateities perspektyvas, pasak V. Rūko, uždarbio galimybės lieka rizikingesnėse investicijose, tokiose kaip akcijos ir nekilnojamasis turtas. Tačiau ar Lietuvos gyventojai gali pasinaudoti papildomo uždarbio galimybėmis investuojant, įvertinus jų pajamų kitimą ir galimybę taupyti pastaraisiais metais ir kaip savo finansinę padėtį vertina patys gyventojai?

Dirbančiųjų daugėjo, atlygis augo

Pastaraisiais metais dirbančiųjų skaičius Lietuvoje beveik pasiekė prieškrizinį lygį ir 2016 m. viršijo 1,21 mln. Vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ lyginant 2007 ir 2016 m. paskutinių ketvirčių duomenis, išaugo 38,4 proc., o per metus iki 2016 m. paskutinio ketvirčio jis kilo 8,7 proc. ir pasiekė 822,8 eurus. „Sodros“ duomenimis, didžioji dalis dirbančiųjų 2016 m. gruodį uždirbo 401-700 eurų – per metus tokių darbuotojų padaugėjo 12 tūkstančių, jų skaičius pasiekė 342 tūkstančius.

Tuo tarpu gerokai sumažėjo uždirbančių iki 400 eurų – per metus jų skaičius sumažėjo 66 tūkstančiais ir 2016 m. gruodį tokių darbuotojų buvo 270 tūkst. 701-1000 eurų uždirbančių žmonių šalyje per metus padaugėjo 18 tūkstančių ir praėjusių metų gale jų skaičius siekė 212 tūkst. Nuo 1001 iki 2000 eurų uždirbančių gyventojų skaičius per metus išaugo 34 tūkst. ir pernai metų gale tokių buvo 214 tūkst. Virš 2001 euro 2016 m. gruodį uždirbo 54 tūkst. žmonių – 7 tūkstančiais daugiau nei prieš metus.

Darbo užmokesčio ir dirbančiųjų skaičiaus augimo tendencijas patvirtina ir biudžeto pajamų surinkimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, sumokėtas nacionalinis gyventojų pajamų mokestis nuo 2011 iki 2016 m. paaugo 41,7 proc.

REKLAMA

Atlygio augimas ne visuose sektoriuose buvo vienodas

Vis dėlto ne visi gyventojai realiai pajuto statistinį darbo užmokesčio augimą, nes ne visuose sektoriuose jis buvo ženklus arba augimas nepadidino darbo užmokesčio tiek, kad šis garantuotų dideles pajamas. Pavyzdžiui, bendrojo vidurinio ugdymo valstybės sektoriaus vidutinis atlyginimas 2009 m. trečiąjį ketvirtį buvo 660,4 euro, o 2016 m. trečiąjį ketvirtį – 671,4 euro ir padidėjo tik 1,7 proc. Palyginimui vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje per tą patį laikotarpį augo 27,9 proc. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje vidutinis bruto darbo užmokestis paaugo 52,4 proc., tačiau vidutiniškai jis siekė tik 553,3 euro.

Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis ir darbdavių socialinės įmokos 2016 m. sudarė 43 proc. nuo viso šalies BVP. Atskirų sektorių skiriama dalis atlygiui nuo BVP pernai buvo gana skirtinga: nuo 76 proc. gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros sektoriuje, 58,8 proc. – informacijos ir ryšių sektoriuje, 56,8 proc. – statybos, 50,6 proc. – apdirbamosios gamybos, 44,5 proc. – finansinės ir draudimo veiklos, 42,6 proc. – didmeninės ir mažmeninės prekybos iki 8,4 proc. nekilnojamojo turto sektoriuje.

Pasak V. Rūko, šiuos uždarbio dalies skirtumus skirtinguose sektoriuose lėmė kapitalo poreikis, pvz., nekilnojamojo turto operacijose didesnioji dalis tenka kapitalo teikėjui. Beje, kai kuriuose sektoriuose pastaraisiais metais įvyko pokyčių šioje srityje. Pavyzdžiui, jei anksčiau informacijos ir ryšių sektoriuje dominavo kapitalui intensyvios telekomunikacijų bendrovės, tai dabar prisijungė paslaugų centrai, kurių atėjimas ir naujos investicijos padėjo pasiekti teigiamą lūžį darbo rinkoje ir darbuotojų atlyginimams tenkanti dalis šiame sektoriuje žymiai išaugo.

REKLAMA

Gyventojai nėra tokie optimistai

Vis dėlto, nors investavimas suteikia gerų galimybių uždirbti, tačiau dėl kylančių kainų ir menko asmeninių finansų planavimo gyventojai jomis pasinaudoja ribotai. Kaip savo finansinę padėtį ir galimybes investuoti bei taupyti vertina patys žmonės?

„INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2017 m. vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad taupančiųjų gyventojų skaičius šiemet šiek tiek sumažėjo: 2017 m. taupantys nurodė 63 proc. respondentų, o 2016 m. – 66 proc. Tarp taupančiųjų gyventojų dažniau yra moterys, vidutinių ir didesnių pajamų grupės atstovai.

Taupantys gyventojai šiemet sutaupė šiek tiek didesnes sumas nei pernai. 33 proc. taupančiųjų šiemet sutaupo nuo 51 iki 100 eurų per mėnesį – pernai tokių buvo 30 proc. 21-50 eurų sutaupė 27 proc. taupančiųjų (pernai tokių buvo 29 proc.). Nuo 101 iki 200 eurų per mėnesį sutaupo 16 proc. respondentų. Apskritai sutaupantys didesnes sumas nurodė 26-55 m. gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų grupės apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.

Vertindami savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai nėra itin pozityviai nusiteikę. Tyrimas atskleidė, kad savo finansinę padėtį kaip pagerėjusią per trejus pastaruosius metus vertina 29 proc., tuo tarpu kaip pablogėjusią – net 56 proc. Gyventojų nuomone, jų finansinę padėtį per pastaruosius trejus metus gerino augęs atlyginimas, tačiau blogino pakilusios kainos.

REKLAMA

58 proc. apklaustųjų, kurių finansinė padėtis gerėjo, nurodė, kad padidėjo jų atlyginimas, 33 proc., - kad kitas šeimos narys gavo darbą arba didesnį atlygį, ir tai pagerino jų finansinę situaciją, 19 proc. nurodė patys pradėję dirbti. Atlyginimas dažniau padidėjo vidutinių ir didesnių pajamų grupių atstovams.

Net 62 proc. finansinės situacijos pablogėjimo priežastį nurodė, kad jų gaunamos pajamos išliko tokios pačios, bet kainos išaugo, 18 proc. vertinimu jų pajamos didėjo, bet kainos augo dar labiau. 13 proc. nurodė, kad jų gaunamos pajamos išliko tokios pačios, bet išaugo poreikiai.

Finansinių planų nelinkę sudaryti

„Natūralu, kad gyvenimo eigoje finansinė žmogaus situacija gali svyruoti ir kisti. Dėl to būtinas nuoseklus finansų planavimas, kuris padėtų išvengti finansinių „duobių“ ir neišmuštų iš vėžių praradus darbą, sumažėjus atlyginimui ar susiklosčius kitoms nepalankioms aplinkybėms. Deja, net 78 proc. Lietuvos gyventojų neturi sudarę savo ar šeimos finansinio plano, o turinčiųjų tokį planą yra vos 15 proc.“, - sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė dr. Dalia Kolmatsui.

Beveik trečdalis planuojančių savo finansus turi sudarę iki 2 metų trukmės investavimo ir taupymo planą. Tokios trukmės planus turi dažniau nusimačiusios moterys ir didmiesčių gyventojai. 26 proc. respondentų nurodė turintys iki 5 metų, 16 proc. – iki 10 metų, o penktadalis – daugiau kaip 10 metų trukmės finansinį planą. Labiau planuoti savo finansus yra linkusios moterys, 26-55 m. respondentai, didesnių pajamų grupių atstovai. D. Kolmatsui teigimu, finansų specialistai rekomenduoja, kad finansinis planas apimtų bent 10 metų.

Pasak jos, valstybės priemonės, skatinančios gyventojų ilgalaikį taupymą, turi teigiamą poveikį gyventojų finansams – pavyzdžiui, gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas nuolat didėja. „Vis dėlto šis teigiamas pokytis galėtų būti dar didesnis, jei daugiau žmonių patys aktyviau planuotų savo finansinę ateitį“, - pastebi D. Kolmatsui.

Lietuvos gyventojų profesionalams – pensijų, investiciniuose fonduose ir gyvybės bei ne gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose – valdyti patikėtas finansinis turtas per pastaruosius trejus metus išaugo 1,3 mlrd. eurų arba 52 proc. ir 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 3,9 mlrd. eurų. Šiuo laikotarpiu investuotų pinigų suma investiciniuose fonduose pasiekė 411,2 mln. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 144,31 euro), pensijų fonduose buvo sukaupta 2,44 mlrd. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 855,9 euro), investicijos į draudimo ir anuiteto produktus pasiekė 1,02 mlrd. eurų (vienam gyventojui tenkantis turtas siekė 358,87 euro). Lyginant investicijas į šias priemones, pensijų fonduose sukaupta suma sudarė net 63 proc. sumos ir per pastaruosius trejus metus augo labiausiai.

„INVL Asset Management“ priklauso „Invalda INVL“. Šios įmonės valdo pensijų ir investicinius fondus, alternatyvias investicijas, privataus kapitalo turtą, individualius portfelius bei kitas finansines priemones. 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Nepavydėtina situacija „Faruose“: ant pareigūnų užsiundė vilkinį šunį
DABAR RODOMA
Nepavydėtina situacija „Faruose“: ant pareigūnų užsiundė vilkinį šunį
DABAR RODOMA
Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Tesla sunkvežimis (nuotr. bendrovės)
Neįvardijamas pirkėjas už netoli Gariūnų esančias buvusias Lietuvos naftos produktų agentūros kuro saugyklas bei 18,5 ha ploto sklypą pasiūlė 7,19 mln. eurų. Neoficialiomis BNS ...
Dalia Grybauskaitė (nuotr. Fotodiena.lt)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2019 metų „Sodros“ biudžetas – ...
Policija nuotr. Broniaus Jablonsko
Lietuvos policija skelbia aukcioną ir išparduoda senus tarnybinius automobilius. Kainos – vos nuo 200 eurų.  Išparduodamų automobilių sąraše daugiau kaip 60 automobilių. ...
Darbas (nuotr. 123rf.com)
Ukrainos informacinių technologijų (IT) įmonė „Taurus Quadra“ Klaipėdoje steigia padalinį ir jau netrukus ketina pradėti veiklą – kurti programinę įrangą. Tai bus pirmasis ...
Pensija (nuotr. 123rf.com)
Sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, turi priimti gyventojai. O „Sodra“ įdarbino išmanųjį patarėją, kuris patars, ką jie turės daryti, norėdami priimti vienokį ar kitokį ...
REKLAMA

Top Video

Nepavydėtina situacija „Faruose“: ant pareigūnų užsiundė vilkinį šunį
DABAR RODOMA
Nepavydėtina situacija „Faruose“: ant pareigūnų užsiundė vilkinį šunį
DABAR RODOMA
Kauniečių pamėgtame miške – įtartini sprogdinimai
DABAR RODOMA
Perspėja lietuvius: buitinė chemija suluošina sveikatą amžiams
DABAR RODOMA
Atgijo Romos eglė: iš bjauriojo ančiuko virto gulbe
DABAR RODOMA
Kristina Ivanova apie skandalingą „Playboy“ fotosesiją: „Tuo metu toks buvo protelis“
DABAR RODOMA
Avarija Kauno rajone: per susidūrimą su kariškiais nukentėjo 3 žmonės
DABAR RODOMA
Treneris Aivaras Pekorius pasidalino receptu: taip iškepta mėsa yra sultingesnė
DABAR RODOMA
Biržuose – mįslinga paauglio mirtis: tėvai kaltina pastatą vaiduoklį
DABAR RODOMA
Girto prokuroro elgesys areštinėje pribloškia: jau suko butelį
DABAR RODOMA
Alaus išgėręs devynmetis atsidūrė vaikų namuose: užteko vienintelio skambučio
Ugnė Audzevičiūtė - We Don't Have To Take Our Clothes Off
DABAR RODOMA
Ugnė Audzevičiūtė - We Don't Have To Take Our Clothes Off
DABAR RODOMA
Ugnė Audzevičiūtė - Addicted To You
DABAR RODOMA
Senimo Beatas - Hands Up
DABAR RODOMA
Rūta Budreckaitė - No tears left
DABAR RODOMA
Rokas ir Laurynas
DABAR RODOMA
Silvestras Belte - Promises
DABAR RODOMA
Renaldas Malinauskas - Happier
DABAR RODOMA
Milda Martinkėnaitė - Toy
DABAR RODOMA
Meda Borisaitė - Wrecking Ball
DABAR RODOMA
Meda Borisaitė - In The Name Of Love


INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 3
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 3
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 17 Kamilė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 5 Vanesa
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 6 Austė
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 7
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 8 Deimantė ir Laura
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Danielius
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 1 Nedas ir Simas
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 2
DABAR RODOMA
INOVOX 1 minutės iššūkis. Nr. 4

TELEVIZIJA


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų