REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
51
Gedimino kalnas nuotr. Broniaus Jablonsko

Gedimino kalne – dar viena žaizda. Nuošliauža susiformavo šlaite, kuris iki šiol buvo sveikas.

51

Gedimino kalne – dar viena žaizda. Nuošliauža susiformavo šlaite, kuris iki šiol buvo sveikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Geologai ragina panikos nekelti ir tvirtina, kad normalu, jog atėjus pavasariui viršutinis, permirkęs žemės sluoksnis garma žemyn. Jie prognozuoja ir daugiau tokių nuošliaužų, tik ar jas atlaikys iš visų pusių pamažu yrantis kalnas ir jo pasididžiavimas – Gedimino pilis?

REKLAMA

Nors specialistai ragina nepulti į paniką ir tvirtina, kad šios nuošliaužos formuojasi daugiausia dėl meteorologinių priežasčių, vienus vilniečius toks vaizdas liūdina, kitus – piktina.

Kad padėtis ne tokia bloga kaip atrodo, tvirtina ir kalno tvarkymo darbus organizuojantis Lietuvos nacionalinis muziejus. Jo vadovė žada, kad jau nuo balandžio Gedimino pilyje vėl galės lankytis vilniečiai ir miesto svečiai. Tiesa, prieš trylika metų sukonstruotas ir 600-us tūkstančių eurų atsiėjęs funikulierius veikti nepradės.

REKLAMA
REKLAMA

„Balandžio mėnesį, aš manau, kad mes pabaigsime kasinėjimus ir firma, laimėjusi konkursą, galės sutvarkyti vandens nuvedimą, kas yra labai svarbu. Praktiškai tas vanduo ir plauna tą netikusį viršutinį sluoksnį, priedo tos apkrovos tokios akmenų, betonų ir mes turime tą vaizdą, kokį turime. Reikės priprasti vilniečiams, kad sutvarkius šitą nuošliaužą, tiesiog tokiomis tvarkingomis juostomis bus einama apie visą kalną“, - sakė Birutė Kulnytė.

Matyti, kad apsaugine plėvele jau sutvirtinta ir ta kalno šlaito dalis, kuri ribojasi su pilimi ir jos siena. Kairiau matyti akis badanti kalno žaizda. Tad ar neištiks ir šio šlaito toks pat likimas? Kai kurių ekspertų teigimu, apsauginė plėvelė kai kuriais atvejais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darnaus vystymosi centro direktorius ragina kuo greičiau kalną pradėti tvirtinti naujais medžiais, nes kalnui gyvybiškai svarbu sutvirtinti viršutinį sluoksnį. Šių planų neatmeta ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, tačiau tvirtina, kad senuosius medžius vis dėlto buvo būtina iškirsti. Jie esą buvo trumpašakniai ir kalno nesutvirtindavo, tik jį vargindavo.

Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže: 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų