REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
100
Nuteistasis Justinas Buta Audriaus Bareišio nuotr.

Prieš 21 metų, 1995-ųjų rugsėjo 18-ąją, Šiauliuose įvykdytas kruvinas banko apiplėšimas. Du banko darbuotojai bei dar du jų pažįstami asmenys susibūrė bendram tikslui – pralobti svetimų žmonių sąskaita.

100

Prieš 21 metų, 1995-ųjų rugsėjo 18-ąją, Šiauliuose įvykdytas kruvinas banko apiplėšimas. Du banko darbuotojai bei dar du jų pažįstami asmenys susibūrė bendram tikslui – pralobti svetimų žmonių sąskaita.

REKLAMA

Ketveriukės planas atrodė toks paprastas, kad niekas iš bendrininkų neabejojo sėkme. Mat vienas tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo darbuotojas (1 iš 4 bendrininkų) tikino, kad pinigus ten (banko filiale – aut. past.) grobsto daugelis ir niekas esą to nesužiūri. Tiesiog ateik, pasiimk ir išsinešk.

Pasiruošimas užtruko apie tris mėnesius. Tačiau viskas neapsiribojo tik „paprastu“ apiplėšimu. Mat įsibrovėlių kelyje pasipainiojo banko apsaugos darbuotojas Linas Žukas, kuris buvo nužudytas. Būtent už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą Justinas Buta 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme.

Palankūs įstatymų pokyčiai

Bet sėkmė atsuko šiam sušaudymui pasmerktam žudikui savo veidą. Mat tais pačiais 1996-siais buvo nuspręsta panaikinti mirties bausmę. O šio griežčiausio teismo nuosprendžio sulaukusiems asmenims po keletą metų užtrukusių diskusijų skirtas įkalinimas iki gyvos galvos. Bet ir tai dar pasirodė ne viskas J. Butos gyvenimo istorijoje.

REKLAMA
REKLAMA

2012 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė J. Butai malonę ir sušvelnino bausmę iki įkalinimo 25 metams. „Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis. Nuteistasis nelaisvėje yra praleidęs daugiau nei 16 metų, atlikdamas bausmę jis įgijo išsilavinimą, dirba ir savo elgesiu rodo norą pasitaisyti.

REKLAMA

Europos šalyse nuteistiesiems iki gyvos galvos yra suteikiamos platesnės galimybės kreiptis į teismą ir siekti švelnesnės bausmės, jei jie daro pažangą. Lietuvos įstatymai, iš esmės nenumatantys teisminės galimybės sušvelninti bausmę nuteistiesiems iki gyvos galvos, išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių“, - tuomet argumentavo prezidentės atstovai.

Ką turime šiuo metu? Viskas atrodo labai paprasta ir palanku J. Butai. Jau dabar į Pravieniškes perkeltas nuteistasis gyvena lengviausio režimo sąlygomis – atvirojoje kolonijoje. Jis gali dvi paras per savaitę išvykti iš Pravieniškių teritorijos. O 2020-ųjų spalio 2 d. (jei iki tol nebus priimtas palankus jam sprendimas dėl lygtinio paleidimo) J. Buta turėtų atsidurti absoliučioje laisvėje.

REKLAMA
REKLAMA

Pateikiame išskirtinį naujienų portalo tv3.lt žurnalisto interviu su J. Buta:

- Sugrįžkime daugiau kaip 20 metų į praeitį. Už ką bausmę atliekate?

- Jau 21 metus atlieku bausmę už banko apiplėšimą 1995-siais. Tuo metu nukentėjo apsaugos darbuotojas. Jis buvo nužudytas. Lukiškėse iš viso praleidau 17 metų, o tada po prezidentės malonės mane perkėlė į Pravieniškes.

- Nusikaltimas įvykdytas 1995 rugsėjo 18 dieną, o jūs suimtas tik spalio 2 dieną. Ar slapstėtės tas dvi savaites?

- Ne, niekur aš nesislapsčiau. Tiesiog vyko įtariamųjų paieška, nusikaltimą tyrė tyrėjai, bet tikrai niekas nesislapstė. Mane sulaikė Lietuvoje, niekur nebandžiau sprukti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Teismas įvyko 1996-siais. Kokį nuosprendį išgirdote?

- Man buvo skirtas sušaudymas.

- Prisimenate tą akimirką, kai išgirdote šį nuosprendį?

- Paprasčiausiai, jau buvau su tuo susitaikęs. Todėl praktiškai nereagavau į tai. Ramiai priėmiau tokį nuosprendį.

- Nusikaltimą padarėte ne vienas?

- Mes buvome keturiese.

- Bet būtent jūs nužudėte apsaugos darbuotoją, nes kiti jūsų bendrininkai sulaukė švelnesnių bausmių?

- Taip, kiti po 15 metų gavo, o man tuomet skirta griežčiausia bausmė, kokia tuo metu tik galėjo būti skirta Lietuvoje.

- Kiek laiko laukėte sušaudymo?

- Kažkur apie ketverius metus. Mirties bausmė buvo panaikinta 1996 m., bet prireikė laiko, kol viskas buvo sutvarkyta oficialiai. Laukiau, kaip bus įgyvendintas sprendimas panaikinti mirties bausmę. 1999 m. vasario 9-ąją Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad sušaudymą reikia keisti į įkalinimą iki gyvos galvos. Per tą laukimo laikotarpį kažkokia informacija mane pasiekdavo, bet nieko aiškaus nežinojau. Nebuvo nei radijo imtuvų, nei televizorių.

REKLAMA

- Tas laikotarpis iki 1999 m., kol dar grėsė sušaudymas, kokį jį prisimenate?

- Jeigu atvirai, tai nieko neprisimenu. Ištryniau iš atminties. Apie praeitį nesistengiu galvoti, o žiūriu į priekį ir gyvenu ateitimi. Jeigu žmogus gyvena praeitimi, jis niekada netobulėja, o tik save naikina. Laikausi tokių nuostatų.

- Žinia 1999 m., kai sužinote, kad nebūsite sušaudytas. Kaip ją sutikote?

- Jeigu atvirai, tai viltys buvo dar didesnės. Tikėjausi ne įkalinimo iki gyvos galvos, o terminuotos bausmės. Bet kadangi buvo paskirta bausmė iki gyvos galvos, tai dar buvo galima pasvarstyti, kas geriau – sėdėti iki mirties ar būti sušaudytam. Buvo tokių pamąstymų. Bet iš esmės man buvo suteikta viltis.

REKLAMA

- Kada tiksliai išeisite į laisvę?

- Turėčiau visiškoje laisvėje atsidurti 2020 metų spalio 2 dieną.

- Bet galite dar išeiti anksčiau laiko?

- Yra lygtinio paleidimo galimybė. Kreipiuosi kas pusę metų, komisija svarsto ir teismas sprendžia. Nežinau, ar pavyks anksčiau ištrukti į laisvę, ar atsėdėsiu visą skirtą laiką.

- Ar turėjote pažeidimų įkalinimo įstaigoje?

- Turėjau tik vieną pažeidimą. 2011 m. mano kameroje rastas uždraustas diskelis su erotinio, pornografinio turinio vaizdais. Daugiau pažeidimų nebuvo.

- Kokiomis sąlygomis gyvenote Lukiškėse?

- Pirmieji ketveri metai buvo sunkūs. Nežmoniškos sąlygos. Nuo sovietinių laikų likusios mirtininkų kameros, tai tas pats, kaip kapinėse būna rūsiai. Be langų, tik spingsinti lemputė. Į savaitę du kartus keisdavo čiužinį dėl drėgmės. Kai pakeitė bausmę iki gyvos galvos, tada sąlygos pagerėjo. Ten kameros buvo suremontuotos. Tai stipriai pasikeitė viskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet tuos metus išbraukiau iš savo gyvenimo. Žiūriu, kaip kurti savo gyvenimą, integruotis visuomenėje bei tobulėti, o ne tai, kad galvoti, kas buvo prieš daugiau kaip 20 metų.

- Šis banko apiplėšimas buvo įvardijamas, kaip 100-mečio nusikaltimas. Taip pat, kaip pirmas toks nusikaltimas nepriklausomoje Lietuvoje?

- Taip, po nepriklausomybės atgavimo, tai buvo pirmasis toks nusikaltimas.

- Prisiminkite, kaip kilo mintis apiplėšti banką?

- Man tuo metu buvo 39 metai. Turėjau ir darbą, ir padėtį užėmiau neblogą bent jau tuo laiku. Bet susigundžiau lengvais pinigais ir nepagalvojau apie pasekmes. Pasiruošimas vyko tris mėnesius. Nebuvau organizatorius, tik vienas iš bendrininkų. Bet teismas nusprendė kitaip.

REKLAMA

- Tai jaučiatės nuteistas nepagrįstai?

- Atvirai pasakius, neverta kalbėti apie tai, ko nepakeisi. Džiaugiuosi, kad esu dabartinėje padėtyje ir mane tai džiugina. Buvo rašytos apeliacijos ir jos buvo atmestos. Tad nėra daug ką čia komentuoti.

- Kaip buvo išaiškintas nusikaltimas?

- Prakalbo vienas iš mūsų bendražygių. Jis tyrėjams viską papasakojo. Padarė klaidų dėl kurių ir pats atsidūrė už grotų. O gyvenime už klaidas reikia mokėti. Aš pats taip pat moku už savo klaidą.

- O pinigus ar spėjote pavogti?

- Taip.

- Bet jų išleisti, greičiausia, nesuspėjote?

- Ne. Mes juos grąžinome. Todėl ir ieškinio neturiu. Tik minimalus ieškinys už mašinos sunaikinimą. Bet kai buvo rezonansas, tai lengvinančių aplinkybių negalėjome tikėtis.

REKLAMA

- Ir vis dėlto, pinigų, kaip ir netrūko, bet..?

- Matote, keletas pasiūlymų buvo. Du iš bendrininkų buvo banko darbuotojai. Vienas apsaugos viršininkas, kitas inkasatorius. Jie interpretavo taip, kad ten dingsta nuolat pinigai. Kad yra taip, jog paimi pinigus ir išeini, o niekam neįdomu. Todėl ir susigundžiau. Vienas iš bendrininkų buvo mano brolis. Jis buvo banko darbuotojas. Bet brolis atbuvęs pusę bausmės nuo 2003 m. atsidūrė laisvėje.

- Kas jus lanko įkalinimo įstaigoje?

- Į namus aš važinėju pats, o į įkalinimo įstaigą atvažiuoja giminaičiai.

- Tai jūs galite išvykti namo?

- Taip, dvi paras per savaitę praleidžiu su šeima. Jau integruojuosi į visuomenę.

- Tai ką veiksite, kai jau visiškai būsite laisvas?

- Aš ir dabar nesėdžiu rankų sudėjęs. Parvažiavęs savaitgaliais padedu žmonai, jos individualioje įmonėje. Lygiai taip pat bus, kai išeisiu į laisvę. Įsitrauksiu į veiklą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ar gailitės dėl to, ką padarėte?

- Be abejo. Visų pirma, tai didelis nuostolis tai šeimai, kur buvo nužudytas žmogus. Tai didžiausia bėda. O antra, tai mano paties gyvenimas sugriuvo. 25 metai buvo tiesiog išbraukti. Gyvenimas sugriuvo. 25 metai yra labai daug.

- Ar bent atsiprašėte aukos artimųjų?

- Taip. Tą padariau teisme. Vėliau per vieną televizijos laidą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų