Per šias šimtą pirmųjų Seimo darbo dienų matėme daug: Biudžeto projekto svarstymą, Tautinių kostiumų vaikams idėją, Gretos Kildišienės pasitraukimą, Bronislovo Matelio perbėgimą, priimtą Vaikų nemušimo įstatymą. Kiekvienos Seimo frakcijos atstovų paklausėme, kaip vertina pirmas naujoji Seimo šimtą darbo dienų.
Į Seimą rinkėjai šiemet išrinko rekordiškai daug – net 77 naujokus. Daugiausia – net 50 – niekada Seime anksčiau nedirbusių asmenų į parlamentą deleguos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Dabar, žinoma, naujokų Seime beliko 76.
R. Baškienė: „kad būtų labai gerai, reikia dar daug padirbėti“
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rima Baškienė sako, kad vertindama naujojo Seimo darbą, lygina jį su praėjusiomis kadencijomis. „Visada kadencijos pradžia nėra lengva. Todėl, kad reikia suformuoti komitetus, reikia, kad atsirastų ir būtų patvirtinta programa. Atitinkamai ir Vyriausybės programa, kad Seimas pradėtų veikti kaip institucija. Tai tokio daug juodo paprasto, kasdieninio darbo, jo būna kiekvienos kadencijos pradžioje. Džiaugiuosi, kad viską pavyko sudėlioti. Ką jis galėjo nuveikti per šitą laikotarpį? Laikotarpis buvo nepaprastai trumpas, įvertinant ir tai, kad teko skelbti ir neeilinę sesiją. Buvo nelengva, tačiau dirbame pakankamai normaliai ir vertinant pagal priimtus įstatymus ir teisės aktus, nei atsiliekame, nei pirmaujame vertinant su kitais Seimais“, - situaciją vertina R. Baškienė.
Tačiau politikė neslepia, kad tikrieji naujojo Seimo sugebėjimai atsiskleis tik Seimo pavasario sesijos metu. „Dabar lauks pavasario sesija, kuri ir parodys, ar Seimas yra pajėgus spręsti tikrai atsakingas reformas ir apdaryti daug darbų, kuriuos ir žadėjome pagal programą. Tačiau viską parodys pavasario sesija“, - teigia Seimo narė.
„Klaidos tai tos pačios, kaip visuose Seimuose - tai yra įpratimas prie Seimo darbo. Šios kadencijos Seimas išskirtinai daug turėjo Seimo narių, kurie yra nauji, jie tik pradėjo savo politinę veiklą. Tai reikia įpratimo prie Seimo darbo ir didžiulės atsakomybės ir naštos. Prie supratimo ir žinojimo, kad esi Seimo narys. Tai nėra pasidžiaugimas, tai yra atsakomybė ir pareigos, atskaitomumas prieš savo rinkėją. Bet turime puikią opoziciją, kuri puikiai konstruktyviai dirba“, - situaciją vertina R. Baškienė.
„Į pažymių knygutę aš vis tiek optimistiškai parašyčiau aštuonetą. Natūraliai susidėliojęs procesas, o aštuonetas yra nurodymas, kad gerai vertinu. O kad būtų labai gerai, reikia dar daug padirbėti“, - pažymį rašo Seimo narė.
I.Šiaulienė: „trūksta konkretumo“
Irena Šiaulienė – Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, vertindama naujojo Seimo darbą sako, kad jai labiausiai kliūna bendras koalicijos darbas. „Aš įsivaizdavau, kadangi buvome koalicijoje, kad darbas bendras turėtų būti ritmingesnis ir kad buvusi dalis kolegų, buvusių anoje kadencijoje, esančių ir „Valstiečių“ frakcijos sudėtyje, turėtų būti tą ritmo jausmo išsaugoję. Man trūksta tokių pasitarimų, kad mes tikrai kaip koalicijos partneriai formuotume savo bendrą poziciją. Intensyvus darbas vyko, kol mes paruošėme programą Vyriausybės. Tada praėjo biudžetas, komitetai pradėjo funkcionuoti. Ir va dabar atrodo, kad yra tas laisvas nuo posėdžių laikas, kurį galėtume išnaudoti aktyviam taktikos aptarimui“, - mintimis dalijasi Seimo narė.
Tačiau Seimo narė nedvejoja ir sako, kad kol kas aiškių darbų ir žingsnių link tikslų jai dar trūksta. „Reikia, kad dar ir nebebūtų tokių tiesiog geranoriškų pasamprotavimų, o jau būtų konkretūs žingsniai, įtikinantys, kad yra iš tikrųjų einama prie darbų. Tai konkretumo trūksta tikrai. Yra naujokų, žinoma, tačiau manau, kad nepaisant to, jiems būtų tikrai naudinga, jei būtų dirbama taip ritmiškai ir konkrečiai. O kur dar ir darbas frakcijoje ir bendrose koalicijoje, kad būtų įsijungimas, aiškumas ir visom prasmėms visiems geriau būtų“
Paklausta apie naujojo Seimo darbo vertinimą, Irena Šiaulienė nedvejoja. „Manau, kad septynetą reikia rašyti, sugebėjom ir Vyriausybę suformuoti, komitetai dirba ir biudžetas priimtas. Yra ir tų konkrečių iniciatyvų ir siūlymų, ką daryti“, - teigia pašnekovė.
G. Landsbergis: „nesiruošiame sėdėti rankų sudėję“
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sako, kad kol kas vertinti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės darbą yra sunku. „Nors ir matome retorinį pasiryžimą reformoms ir viešai deklaruojamus plačius užmojus – nuo viešojo sektoriaus pertvarkos iki regionų ekonominio atgaivinimo – jokių konkretesnių veiksmų ar sprendimų iki šiol nebuvo. Priešingai, viešojoje erdvėje dominuoja su valdančiaisiais susiję džipų ir kailinių skandalai bei pakankamai keistos ir dažnai populistinės iniciatyvos“, - teigia G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis neslepia, kad įžvelgia ir ryškėjančią skirtį tarp premjero Sauliaus Skvernelio valdomos Vyriausybės ir Seimo daugumos. „Reformatoriška S. Skvernelio pozicija daugeliu klausimų nedera su gerokai atsargesne R. Karbauskio kontroliuojamo Seimo pozicija. Jau dabar ryškėjanti trintis tarp dviejų “valstiečių” lyderių ilgainiui gali peraugti į atvirą konfliktą, kai Vyriausybė paramos reformoms, tokioms kaip aukštojo mokslo pertvarka ar valstybės valdomų įmonių reforma, greičiau sulauks iš opozicijos, o ne iš ją formaliai remiančios "valstiečių"-socialdemokratų daugumos.
Tačiau frakcijos seniūnas tvirtina, kad dar ketverius metus Lietuva reformų laukti nebegali. Dėl to konservatorių lyderis G. Landsbergis tikisi, kad bet kokiu atveju, reformos bus pasiektos. „Viskas priklauso nuo to, kiek drąsos ir politinės ambicijos turės Vyriausybė. Suprantama, kai nepalaiko nei koalicijos partneriai, nei dalis savos frakcijos, dirbti nėra paprasta – taip net ir reformų gairių galime nesulaukti, ką jau kalbėti apie jų įgyvendinimą. Tačiau ar Lietuva gali laukti? Negalime dar ketverius metus sėdėti, krypuoti galvomis ir dejuoti, kad valdžia vėl nieko gero nepadarė. Pokyčių reikia jau dabar. Jei A. Butkevičius bei R. Karbauskis jiems nepasiruošę, nes neišmano ar nesupranta, nesiruošiame sėdėti rankų sudėję ir laukti kitų rinkimų“, - vertina pašnekovas.
E. Gentvilas: „nusivylimo daug“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad jam klausimų kelia valdančioji koalicija. „Kalbant apie valdančią daugumą, visiškai tai nėra dauguma. Tai tėra aritmetinis susimetimas ir jokių socialdemokratų ten nesimato ir nesigirdi. Tai iš esmės viską sprendžia vieni valstiečiai. Kita vertus, tarp valstiečių, vėlgi, sprendžia ne jie, o vienas R. Karbauskis ar keletas žmonių. Ir tokių pavyzdžių yra neįtikėtinų. Tarkime, svarstant biudžeto projektą nekalbėjo nei vienas valstiečių atstovas, tai yra pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai nedalyvauja valdančiųjų atstovas diskusijoje. Tai kalbėti apie kokį nors kolektyvinį pasirengimą neišeina“, - tikina liberalas E. Gentvilas.
Eugenijus Gentvilas tikina, kad nusivylimo valdančiosios koalicijos darbu nė neslepia. „Ką mes matome iš Seimo įstatyminių iniciatyvų, Darbo kodekso atidėjimas sukėlė didžiulę įtampą visuomenėje ir toliau jiems susiderinti nesiseka. Tai matom tokių nekonstruktyvių dalykų, kuriuos pakeičia, be opozicijos pagalbos, pakeičia fortepijonai, tautiniai kostiumai, draudimai lobistams lankytis Seime. Dar gerai, kad ne žurnalistams lankytis Seime draudžiama. Tai tikrai nusivylimo turiu labai daug dėl valdančiosios daugumos veiksmų, o didele dalimi dar ir dėl neveikimo“, - sako Seimo narys.
„Man niekas dirbti netrukdo, jei kalbėsime ne apie tautinius kostiumus. Aš laukiu iš „Valstiečių“ ir R. Karbauskio įstatymų, kurie realiai spręstų Lietuvos žmonių gyvenimą“, - teigia E. Gentvilas.
Taip pat, Eugenijus Gentvilas tikisi, kad dabar rašomas pažymys ateityje pasikeis. „Galiu rašyti valdančiai koalicijai pažymį - ir tai yra ketvertas. Mes matėme vieną gerą sprendimą dėl Vaiko teisių apsaugos. Aš rašau ir linkiu, kad mano rašomas ketvertas taptų septynetu ar dešimtuku. Ašnoriu, kad valdžia dirbtų efektingai. O dabar darbo nėra“, - konstatuoja liberalas.
R. Žemaitaitis: „sprendimai nesuteikia stabilumo valstybei“
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis juokaudamas teigia, kad per šimtą dienų sužinojo daug naujų dalykų. „Manau, kad viskas yra labai gražu. Sužinojau daug madų naujų: kokie yra automobiliai nauji yra populiarus tarp moterų, sužinojau, kokius kailinius žmonai reikėtų nupirkti, kaip tai reikėtų pirkti. Ir apie dizainerius daug sužinojau naujo. Sužinojau, kad ir alkoholio negalima daug vartoti. Buvusioje valdžioje daug buvo kovojama su blogybėmis, bet dabartinė valdžia dar daugiau blogybių daro. Čia aišku yra juoko forma, bet jei taip iš tikrųjų, tai manau, kad tai yra labai didelis išbandymas naujajai valdančiai daugumai“, - teigia pašnekovas.
„Vykstantys valstybėje skandalai tai nedaro stabilumo pačiai valstybei ir patiems žmonėms. Tai tas šimtas dienų, manau yra labai kritiškas periodas, kartu bandomasis laikotarpis, bet reikia duoti šansą pasimokyti ir pasitobulinti“, - teigia R. Žemaitaitis.
Kol kas naujiems Seimo nariams Remigijus Žemaitaitis linki pagarbos. „Išmokti reikėtų pagarbos kolegoms, pagarbos kitų nuomonių klausyme – tai yra labai svarbu ir to mes neturime dabar. Kartais net pikta ir skaudu atrodo. Reikia labiau tartis ir labiau išgirsti visus pasiūlymus, o ne iš karto kirsti ir sakyti, kokie mes profesionalūs, geri ir švarūs. Nors įvykiai parodo kiek kitokią situaciją. Ir rasti sutarimą ir su opozicija ir su valdančiaisiais, nes jei nesurasime bendrų sąlyčio taškų, tai jau klausimas, kas toje mūsų valstybėje bus gero“, - tikina pašnekovas.
„Nebegalima nesusivokimo situacijoje nurašyti, kad naujokai kai kurie. Lygiai prieš devynis mėnesius atsistojo tautos didvyris, ainis, pagonis ant Naisių piliakalnio, sakydamas, kad bus profesionalų Vyriausybė ir mes ateiname dirbti ir iš karto spręsime klausimus. O dabar mes matome, kad atėjo visiškai žali žmonės, jokio suvokimo. Ir tas nesuvokimas mūsų valstybei labai brangiai kainuoja“, - situaciją aiškina frakcijos seniūnas. „Manau, kad rašyčiau 6, gal 6 su puse. Yra atėjusių labai daug naujų žmonių, kurie, atrodo, pasijuto, jog yra valstybės valdovai. O tų lūkesčių jie neįvykdė“, - vertina R. Žemaitaitis.
R. Tamašunienė: „prioritetai kol kas nėra sudėlioti tiksliai“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigia, kad ragins valdančią daugumą priimti rinkiminėje programoje pažadėtas nuostatas. „Matoma, kad stengiasi valdančioji dauguma įgyvendinti savo programos nuostatas. Tačiau pritrūksta ryžto ir galbūt gyventojai ir rinkėjai tikėjosi, kad viskas vyks greičiau ir ryžtingiau. Nes kol kas truputį vieną žingsnį daro į priekį ir žengia tą patį šiek tiek atgal, darydami didesnes reformas. Mūsų frakcijoje liko tas pats skaičius Seimo narių, mūsų pozicija irgi nepasikeitė, kalbant apie priklausymą opozicijai ar daugumai. Reikia pripažinti, kad mūsų frakcijos nuostatos su valdančia dauguma daugeliu atveju sutinka ir dėl to per tas šimtą dienų dažniau teko balsuoti „už“, nei kad „prieš“. Nes lyginant mūsų programas, matome daug bendrysčių. Raginsime taip pat valdančią daugumą priimti sprendimus, kurie buvo deklaruoti jų rinkiminėje programoje“, - teigia R. Tamašunienė.
Tačiau teigia, kad nors koalicijos darbą mato tik iš išorės, jis neatrodo itin draugiška. „Kalbant apie koalicijos darbą, tai vidinių procesų mes nežinome. Iš išorės vertinant, jis neatrodo ypatingai draugiškas, nes daugeliu klausimų, matome pagal balsavimą, kad nuomonės dažnai išsiskiria. Bet tai tikriausiai yra sutarta ir numatyta jų sutartyse“, - sako frakcijos seniūnė.
„Aš galvoju, kad kokį septynetą būtų galima parašyti, taip objektyviai vertinant. Seimo darbą aš vertinu pagal tai, kaip jį vertina mūsų piliečiai ir kokių sulaukia įstatymų projektų mūsų visuomenė. Tai kol kas manau, kad prioritetai kol kas nėra visai tiksliai sudėlioti“,- teigia pašnekovė.
L. Balsys: „nieko nesitikėjau iš R. Karbauskio“
Mišrios Seimo grupės seniūnas Linas Balsys teigia, kad keistai priima faktą, kad net ir laimėjęs rinkimus, „Valstiečių“ lyderis nepasirinko vadovaujančios pozicijos ir neprisiėmė atsakomybės. „Vertinčiau truputėlį su nusivylimu, nes iš pačios „Valstiečių“ frakcijos ir iš pono R. Karbauskio aš niekada nieko nesitikėjau, ypatingai iš Karbauskio ir ypatingai po to, kai jis pabūgo ir atsisakė prisiimti atsakomybę gavęs daugiausiai vietų Seime, atsisakė užimti bet kokį reikšmingesnį postą Lietuvoje. O susikūrė sau kažkokį keistą visiškai nepaaiškinamą kultūros komiteto pirmininko postą. Kuriame vykdo dar labiau nepaaiškinamą keistą veiklą su tautiniais kostiumais, įtraukdamas į veiklą savo moteris ir Statkevičių. Tai šitas mane nuvylė, nes maniau, kad žmogus, kuris laimi rinkimus, turi prisiimti pilną atsakomybę ir turėjo mažiausiai eiti Seimo pirmininko poziciją“,- vertina L. Balsys.
Paklaustas apie tai, kaip vertina visą valdančią daugumą, Linas Balsys paatvirauja, kad mato realiai tik kelis aktyviai veikiančius „Valstiečių“ atstovus. „Na iš tikrųjų yra ten branduolys mažas toks „Valstiečių“ frakcijoje, kokių 6 žmonių: R. Karbauskis, R. Baškienė, P. Urbšys, kurie nėra naujokai, jie visi jau Seime yra buvę. Yra dar ponia A. Širinskienė gana drąsiai reiškiasi, gal iš naujų T. Tomilinas, R. Karbauskio pavaduotojas dar kalba. Tai čia tas branduolys, kurie gal aktyvesni žmonės. Visi kiti, taip, yra pilka dėmė. O kiti, tai mandagūs, tyliai sėdi, šypsosi, smalsiai žiūri. Kol kas tai, kaip viršininkas pasako, taip ten visi ir balsuoja ir tai daro kol kas tvarkingai. Bet nėra taip, kad visų jų mintys turi sutapti su didžiausio žemvaldžio R. Karbauskio mintimis, tai labai realu, kad jų nuomonės eigoje išsiskirs“, - teigia pašnekovas.
„Turbūt rašyčiau Seimo daugumai nepatenkinamą. Frakcijai ir pačiam Karbauskiui rašyčiau tikrai nepatenkinamą pažymį, nes žmogus, kuris sugebėjo suburti tuos žmonės, sugebėjo įtikinti rinkėjus, prižadėjo visko ir taip pasirodė, kad yra neadekvatus ir netinkantis, ar nenorintis, negalintis vadovauti ir prisiimti atsakomybės. Tai manau, kad žmonės tai pamatys ir tai bus didžiausias nusivylimas“, - nelinksmomis prognozėmis dalinasi L. Balsys.
