REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį per neeilinę sesiją ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes.

Seimas antradienį per neeilinę sesiją ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis uždraustas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes.

REKLAMA

Pagaliau priimtas

Už šiuos parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės inicijuotus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus parlamentas pasisakė vienbalsiai – 116 balsais „už“. Šis balsavimas Seimo salėje sutiktas plojimais. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos įsigalios, kai jas pasirašys šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Įstatymo pakeitimais apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra. Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“, o tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.

Šios pataisos sulaukė itin daug visuomenės susidomėjimo prieš pat jo priėmimą. Neeilinė Seimo sesija buvo surengta reaguojant į tragiškus Kėdainių įvykius. Tačiau po pataisų priėmimo kalbos toliau netyla. Susirūpinę tėvai klausia, kur yra riba, kada vaikai bus ginami, o kada jau galės drąsiai šiais pakeitimais piktnaudžiauti.

REKLAMA
REKLAMA

Vaikas yra žmogus

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, „valstietis“ Valerijus Simulik sako, kad pagrindinis dalykas dėl kurio buvo daugiausiai nesutarimų – fizinės bausmės sąvokos apibrėžimas. „Kai kurie mano kolegos aiškino, kad „aš ten truputį netyčia trinktelėjau vaikui ir nėra čia gi smurtas“. Bet jei mes važiuojam į Europos pusę ir prisijungiam prie konvencijos, ratifikavome visus dokumentus, iš tikrųjų mes pagal tuos standartus turime ir mąstyti. Vaikas yra žmogus ir truputį trinktelėti ar per vieną vietą, ar per kitą, tai yra paprasčiausiai netoleruotinas dalykas“, - sako Seimo narys.

REKLAMA

Tačiau Seimo narys dar nežino esminių reformos sąlygų ir planų. „Aišku, kiek bus nueita tolyn koja kojon su reforma, kuri prasidėti turėtų, priėmus didįjį įstatymą, kiek ta tarnyba, kuri bus skurta, atimant dalį funkcijų iš savivaldybės vaikų teisių kontrolierių irgi neaišku. Savivaldybių darbuotojai stengiasi išvengti konfliktų ginant vaiko interesus. Pavyzdžiui, Šiauliuose mes turėjome motiną su negalia, vaiką su negalia ir dėl skolų iškeliami iš socialinio būsto, o vaiko teisės kontrolės tyli. Nes pirmiausia jos turi šaukti, o kur mes tą vaiką padėsime. Bet kadangi jis yra pavaldus administracijos vadovams, žmonės bijo netekti darbo, asmenys tyli. Tai kaip tas modelis galutinai atrodys ir kokias teises ir galias turės ta institucija, mes dar tikrai nežinom“, - nerimauja politikas.

REKLAMA
REKLAMA

Piktnaudžiavimas galimas

Vienas iš įdomiausių klausimų Seimo nariui Valerijui Simulik yra ar nebus piktnaudžiaujama šio įstatymo sąlygomis. „Pavyzdžiui kaimynai, jei yra susipykę, tai neduok dieve, tu pakėlei toną, ar gal net stumtelėjai tą vaiką, tai ar bus kreipiamasi į policiją ir į tą tarnybą iš karto, tai vaikas bus paimamas iš šeimos ir analizuojama situacija? Ir žiūrės, kas čia yra, tėvo ar mamos psichozė, ar šiaip kaimyno fantazija“, - sako Seimo narys.

Valerijus Simulik įvardina, kad ir paaugliai turės faktinę galimybę meluoti ir savo reikmėms pasinaudoti šia pataisa. „Piktnaudžiavimas tai žinoma yra galima, čia visose gyvenimo situacijose galima taip padaryti. Bet tam yra aplinka, jeigu vaikas iš tikrųjų yra hiperaktyvus, ar kariaujantis, maištingas vaikas. Daugelis vaikų augdami turi tą krizinį laikotarpį, mažesnį ar didesnį. Tai su vaikais reikia šnekėtis - su vaikais, šeimomis. Juk yra daug tam skirtų specialistų. Bet ir tie specialistai yra ne tam, kad jie baustų. O tam, kad atliktų reikalingus prevencinius žingsnius. Jei mokykloj pamatė, kaimynas pastebėjo, kad tas vaikas yra naglas ir gali piktnaudžiauti, tai turi kreiptis į specialistus“, - situaciją komentuoja Seimo narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kad kažkuris kažkurį kitą apskundė, čia nėra nelaimė. Čia yra tik mažas konfliktėlis, kurį reikia stebėti. Nes mes nuolat kalbam apie vaikų teises, jis gali negavęs kompiuteriu pažaisti, sugalvoti, kad čia yra jau pažeidimas. Tai kartu su viskuo turi eiti ir pareigos ir atsakomybė už klaidingus pareiškimus. Tai, kai visa tai bus harmoningai sudėliota, tai to ir tikimės iš ministerijos. Tai vienas šalia kito turi būti ir bizūnas tėvams, bet ir įrankiai, kad vaikelis negalėtų piktnaudžiauti, nes tokiu atveju jau įsijungs kiti mechanizmai“, - sako Valerijus Simulik.

Tėvai bijoti neturi

Tačiau anot politiko, tėvai neturi bijoti naujojo įstatymo. „Bet kuriuo atveju neturi bijoti, nes jei jie yra nekalti, tai bijoti neturi. Mes ir komitete šnekėjom, kad netyčia nukrito arbatinukas ir nudegino vaiką. Tai koks nesveikas žmogus turi būti, kad darytum tokį skausmą vaikui. Kai kurie mūsų kolegos sakydavo, kad ta vadinama „beržinė košė“ – toks lengvas lietuviškas trinktelėjimas, tai čia auklėjimo priemonė. Mes gi visi tokią gavom. Džiaugiuosi, kad kolegos nuomonę pakeitė ir vienbalsiai pritarė. Čia gi susiję su kitokiu mąstymu, bus labai sunku, taip. Bet turim pradėti tą atskaitos tašką imti. Ir tėvams turi būti paaiškinama, kur tos ribos yra. Nes nelaimei atsitikus gi yra tikslas padėti, bet rankas laidyti, ar diržą, dar kažką, turime suprasti, kad jau kitoj epochoj esam. Gal kažkada tai ir buvo priemonė galima, bet dabar yra netoleruotina“, - teigia Valerijus Simulik.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų