REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių.

REKLAMA

Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes. Prognozė taip pat paremta ekonominių, demografinių bei darbo jėgos pasiūlos ir paklausos rodiklių analizės rezultatais, darbdavių atsakymais į klausimus apie verslo veiklos perspektyvas, darbo vietų steigimą ir likvidavimą įmonėse, viešojoje erdvėje prieinama aktualia informacija apie numatomus pokyčius darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos atstovė spauda Milda Jankauskienė patikslina, kad apklausiama daugiau nei 4 tūkst. darbdavių.

Darbo biržos duomenimis, darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvos 2017 metais vertinamos gana teigiamai. 35 proc. apklaustų darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta ir investicijos į įrengimus bei technologijas didės, 62 proc. pokyčių šiose srityse nenumato, 3 proc. mano, kad apyvarta ir investicijos mažės. Dauguma – 73 proc. – apklaustų darbdavių teigia, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse nesikeis, 22 proc. tikisi darbuotojų skaičiaus augimo, 5 proc. – mažėjimo.

REKLAMA
REKLAMA

Darbo užmokesčio augimą savo atstovaujamose įmonėse numato 43 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 0,7 proc. apklaustųjų.

Pagal sudarytą prognozę matyti ir didžiausias įdarbinimo galimybes turinčios specialybės.

Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2017 metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės: specialistai – pardavimo atstovai, gydytojai, reklamos ir rinkodaros, informacinių technologijų srities ir slaugos specialistai; kvalifikuoti darbininkai – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai, žuvų darinėtojai ir giminiškų profesijų darbininkai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, statybininkai.

REKLAMA

Mažiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės: specialistai – vertėjai ir kalbininkai, ekonomistai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, teisininkai, jaunesnieji teisės ir giminiškų profesijų specialistai; kvalifikuoti darbininkai – kirpėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, kosmetikai ir giminiškų profesijų darbuotojai, floristai.

REKLAMA
REKLAMA

Barometras atspindi regionų istoriją

Lietuvos darbo biržos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, specialybės skirtinguose regionuose susijusios su ten esančiomis įmonėmis ir krašto specifiką.

„Klaipėda turi savo specifiką, Vilnius savo. Vilniuje apskritai visko daugiausia reikia. Pavyzdžiui, Alytaus rajone tarsi ir yra tų įmonių, bet nėra tokių gamybos įmonių, kur reikėtų tokių inžinierių. Arba Akmenėje reikia statybininkų dabar. Yra kaimiški rajonai. Tai turi įtakos regionai kaip formavosi. Ir tas gamybinis potencialas matosi, kas kur orientuojasi.

Panevėžyje ir dabar tos įmonės bei tendencijos kažkiek išlikusios, kuriasi privačios arba tie patys žmonės, kurie anksčiau dirbę kažką organizuoja, persikeičia veiklos. Nuo senų laikų susiformavo Lietuvoje, kur siuvimo tendencijos, pavyzdžiui „Utenos trikotažas“. Tai tas poreikis ir išlieka. O nekvalifikuotų darbuotojų nerašom“, – informuoja M. Jankauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu darbuotojų įdarbinimo įmonės „Biuras“ Laikino įdarbinimo skyriaus vadovė Gerda Jonaitienė pabrėžia, kad jų duomenimis, labiausiai darbuotojų poreikis auga gamybos sektoriuje.

„Galbūt dėl tos pačios tokios įtemptos situacijos šalyje. Kad ir ta emigracija tokia yra ir tas poreikis. Įmonės juk niekur nedingsta, jos vis tiek plečia savo veiklą, ateina naujų investuotojų.

Vienas dalykas gamybos darbuotojai, kurie yra pagalbiniai, nekvalifikuota darbo jėga, kuri gali būti lengviau pakeičiama, nes jų apmokymas yra paprastesnis. Kvalifikuota darbo jėga gamyboje irgi yra – operatoriai, krautuvų vairuotojai, tie kurie turi turėti tam tikrų įgūdžių ir žinių skaityti brėžinius.

REKLAMA

Matosi, kad vadybos įvairiausių specialistų poreikis didėja. Tai kokybės, kontrolės, pardavimų vadybininkai, administracijos darbuotojai“, – sako G. Jonaitienė.

Darbo jėgos paklausa – augs

Lietuvos darbo birža rašo, kad registruota darbo jėgos paklausa išliks panaši kaip ir 2016 metais. Prognozuojama, kad darbdaviai įregistruos 3–4 proc. daugiau darbo pasiūlymų – 248–258 tūkst. Pagal ekonomines veiklas 67 proc. laisvų darbo vietų bus įregistruota paslaugų, 19 proc. – pramonės, 10 proc. – statybos, 4 proc. – žemės ūkio sektoriuje.

Šiais metais darbdaviai numato įsteigti apie 25 tūkst. naujų darbo vietų, o likviduoti – 5 tūkst. Daugiausiai naujų darbo vietų šiemet bus įsteigta paslaugų ir pramonės sektoriuose – atitinkamai 60 proc. ir 30 proc. visų steigiamų darbo vietų.

REKLAMA

Daugiausiai darbo vietų įsteigs krovininiu kelių transportu, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, mažmenine prekyba užsiimančios įmonės. Šiuose ūkio sektoriuose taip pat bus ir daugiausiai likviduotų darbo vietų.

Darbo jėgos pasiūla – registruotų bedarbių skaičius mažės

Per metus numatoma įregistruoti 245 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 19-21 tūkst. bedarbių per mėnesį – 4-5 proc. mažiau nei 2016 metais. Prognozuojama, kad vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius sumažės 4 proc. ir sieks 139-141 tūkst. Bedarbių struktūroje pagal išsilavinimą nenumatoma ryškių pokyčių. 1-2 proc. punktais turėtų sumažėti nekvalifikuotų bedarbių dalis, atitinkamai padidės aukštąjį ir profesinį išsilavinimą turinčių bedarbių – 23 proc. sudarys asmenys su aukštuoju išsilavinimu, 41 proc. – su profesiniu išsilavinimu, 36 proc. – jokios profesinės kvalifikacijos neturintys bedarbiai. Tarp bedarbių 78 proc. bus darbo rinkoje papildomai remiami asmenys, vyresnių kaip 50 metų bedarbių – 39 proc., jaunimo iki 29 metų – 17 proc. Ilgalaikių bedarbių skaičius turėtų sumažėti 2–3 proc. punktais ir siekti 25 proc.

Daugiausiai tarp darbo ieškančių žmonių bus parduotuvių pardavėjų, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, apdailininkų, virėjų ir traktorininkų administratorių, pardavimo vadybininkų ir giminiškų profesijų atstovų, buhalterių ir apskaitininkų, teisininkų, socialinių darbuotojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų