Taip tarpusavio santykius aiškinasi Lietuvos jaunimas. Paauglių grupė negailestingas muštynes stebi lyg veiksmo filmą. Nors žiūrovų susirinko kelios dešimtys, neatsiranda nė vieno, kuris išskirtų konfliktuojančius mokinius. Priešingai, paaugliai stengiasi įamžinti kiekvieną smūgį.
Psichologai aiškina, kad labiausiai jauną žmogų veikia šeima. Esą jei vaikas namuose kenčia nuo bet kokio psichologinio ar fizinio smurto, šansų, kad jis išlies pyktį ir susimuš su bendraamžiais, padaugėja.
Žiaurias muštynes sostinės moksleiviai mato ne tik internete, jie neslepia, kad smurtas tarpsta tarp jų ir šalia jų.
Istorikai priduria, kad jaunimo smurtas dar iki sovietmečio tapo politikų pripažinta problema. Jau tada esą pradėta kalbėti apie naujų auklėjimo standartų reikalingumą. Psichologai aiškina, kad geriausi vaistai nuo vaikų žiaurumo - tinkamas auklėjimas ir skatinimas išsipasakoti.
Mokiniai akcentuoja kitą problemą. Jiems diskusijų apie smurtą trūksta tiek mokyklose, tiek valdžioje. Čia matote Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos mokinių suneštus, smurtą simbolizuojančius diržus. Taip jaunuoliai po tragiškų įvykių Kėdainiuose, stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį.
Naujų, žiaurumo prisotintų, muštynių internete galima rasti kasdien. Anot psichologų, kiekvienas toks smurto pavyzdys žaloja. Esą kuo daugiau žiaurių vaizdo įrašų vaikas randa, tuo labiau jis gali bandyti pateisinti smurtą ateityje.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
