Valstybės saugumo departamento (VSD) prašoma įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir prieštaringos reputacijos Rusijos bei kitų šalių įmonių ryšius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - ištirti „Lietuvos geležinkelių“ ir jų antrinių įmonių atsiskaitymus per ofšorines kompanijas, neskaidrų paramos skirstymą, pranešė Susisiekimo ministerija.
Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prašoma ištirti, ar vidaus sandoriais nebuvo slepiami korupciniai susitarimai.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį pavedė Susisiekimo ministerijai inicijuoti nepriklausomą „Lietuvos geležinkelių“ veiklos ir finansinį auditą bei kreiptis į teisėsaugą ir inicijuoti išsamų bendrovės veiklos tyrimą.
Seimo konservatoriai dar gruodį kreipėsi į Vyriausybę ir pateikė klausimų dėl buvusio vadovo Stasio Dailydkos vadovaujamų „Lietuvos geležinkelių“ sąsajų su Rusija, neskaidrių vidaus sandorių, paramos skyrimo su politikais susijusioms įstaigoms.
Premjeras Saulius Skvernelis dar gruodį Seimo nariams atsakė, kad jų klausimai reikalauja gilesnės analizės. Be to, ankstesniais metais įvykusius įtartinus įmonės vidaus sandorius jau tiria teisėsauga. Įtartinus sandorius tiria ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) - pasak jos, privačioms bendrovėms šis verslas buvo labai pelningas, pinigai buvo gryninami per užsienio įmonių tinklą, iš to naudos galėjo gauti ir buvę geležinkelių vadovai.
Žiniasklaida pastaruoju metu rašė apie neskaidriai skirstomą „Lietuvos geležinkelių“ paramą, vidaus sandorius ir partnerystę su Rusijos koncernu „Transmashholding“, iš kurio antrinės įmonės 2012-2013 metais geležinkeliai be konkurso pirko lokomotyvų važiuoklės rėmų už 44,92 mln. eurų.
Vienas šio koncerno akcininkų yra Rusijos karinės pramonės koncerno „Kalašnikov“ akcininkas.
„Lietuvos geležinkeliai“ Šeštokų stotyje įrengti ožinį kraną samdė Rusijos įmonę „Baltkran“, kuri dirbo tuo metu, kai NATO sąjungininkų pajėgos stotyje krovė karinę techniką bei ginkluotę, rengiantis didžiausioms Baltijos šalyse karinėms pratyboms „Kardo kirtis“.
„Lietuvos geležinkeliai“ vien 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams.
