Išsyk po savo įsikūrimo, šis judėjimas išjudino džihadistų judėjimą ir atkreipė į save tūkstančių entuaziastingų kovotojų iš užsienio dėmesį paskelbus kalifato įkūrimą ir įtikinus savo pasekėjus, kad pasaulio pabaiga jau netoli.
Tai leido „Islamo valstybei“ greitai užsiauginti raumenis žmonių ir infrastruktūros pavidalu – bent jau pradžiai. Tačiau tiek laikas, tiek gamtinės sąlygos veikė prieš teroristų organizaciją.
„al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ – itin panašūs dariniai
Nepaisant to, kad „Islamo valstybė“ dažnai ir aštriai kritikavo „al Qaeda“ lyderį Aymaną al-Zawahiri, šios grupės nariai gana aiškiai laikėsi būtent jo, dar 2005 metais laiške kitam „al Qaeda“ vadeivai Abu Musabui al-Zarqawi, išdėstyto plano. Tačiau yra ir ženklių skirtumų tarp šių dviejų organizacijų planų. „al Qaeda“ teigia, kad svajonių kalifatą galima bus įsteigti tik tada, kai JAV ir jos Europos šalininkės bus nugalėtos ta prasme, kad nebeturės noro ar galimybių „kištis į musulmonų žemes“.
„Islamo valstybė“, savo ruožtu, tiki, kad būtent dabar yra laikas užimti bei kontroliuoti žemes. Tačiau ši strategija yra paremta galimybe naudotis užimtomis teritorijomis, užgrobtais resursais ir tolimesnei plėtrai.
Šis noras pasiekti viską greitai paaiškina „Islamo valstybės“ sprendimą skelbti kalifato gimimą iškart, kai tik pavyko užgrobti pakankamai dideles Irako bei Sirijos žemių teritorijas. Žinutė likusiam islamo pasauliui buvo gana paprasta: „Kalifatas yra istorinis faktas kurio plėtros sustabdyti neįmanoma, ir visi musulmonai turėtų migruoti ten bei padėti Islamo valstybės iškilimui. Smogikai tikėjo, kad tai padės pratęsti jų pirminę sėkmę bei leis užkariauti daugiau teritorijų panašiai, kaip pavyko padaryti pranašui Mahometui ir jo sekėjams.
Laiko ir erdvės apribojimai
Smogikai ekspansijos pradžioje turėjo didelį privalumą dėl savo mobilumo ir ištvermės. Jie galėjo patys pasirinkti puolimo vietą ir laiką, nublokšti silpnai pasirengusį pasipriešinimą. Jų mobilumas jiems leisdavo išlaikyti pranašumą prieš valdžios pajėgas, kurios privalėdavo saugoti gyvenamuosius centrus, gamtos resursus ar komunikacijos linijas nuo varginančių užpuolimų ir atsitraukimų išpuolių.
Tačiau kuomet „Islamo valstybė“ iš pavienių gaujų pradėjo formuotis į valstybines struktūras, ji prarado savo turėtus privalumus. Kartu su valdžia jie privalėjo prisiimti ir atsakomybes, tokias kaip pagrindinių paslaugų tiekimas žmonėms ir miestų apsauga.
Tapusi pririšta prie tam tikrų teritorijų, „Islamo valstybė“ taip pat atvėrė galimybes atakuoti juos iš oro. JAV vadovaujama koalicija intensyvų bombardavimą pradėjo 2014 rugpjūtį, ir tai gerokai apribojo teroristų kariuomenės galimybes. Be patirtų materialinių ir žmogiškųjų nuostolių smogikai susidūrė ir su ideologinėmis problemomis. Net savo esminėse Sirijos ar Irako teritorijose organizacijai sunkiai pavyksta išplėsti savo įtaką šiitų ar kurdų gyvenvietėse. Abu šie faktoriai nulėmė gerokai sulėtėjusį smogikų augimą.
Tvirtovė neapginta, laukia kitos nesėkmės
Praėjusiais metais teroristinė grupuotė pralaimėjo kelis kritinius mūšius, įskaitant ir kovą dėl pranašystėje minimo Dabiko šiaurės Sirijoje. Prieš pat miestui pasiduodant, „Islamo valstybė“ pakeitė savo žinomiausio užsienio kalba leidžiamo leidinio pavadinimą iš „Dabiq“ į „Rumiyah“, siekiant koncentruoti savo pasekėjų dėmesį ne pasakomis apie didžiąją pergalę Dabike (kuris, tuomet jau buvo faktiškai neabejojama, buvo pasmerkta žlugti), o pranašystėmis dėl Romos užkariavimo. „Stratfor“ savo 2016 metų prognozėse numatė aršią kovą dėl šio ideologiškai svarbaus miesto kontrolės, tačiau realybė pasirodė esanti daug paprastesnė – miestas pasidavė faktiškai be pasipriešinimo. Likimo ironija yra ta, kad pranašautos „kryžiuočių armijos“ taip ir nepasirodė – miestą užėmė tokie pat musulmonai. Tačiau tai tikriausiai nėra pagrindinė priežastis, miestas buvo paliktas dėl to, kad jame faktiškai nebuvo įtvirtinimų, o ir gyventojų jame nėra toks skaičius, dėl kurio būtų verta labai stengtis. Bet kokiu atveju, į šiuos metus „Islamo valstybė“ įžengė be vieno iš pagrindinių savo propagandos ramsčių.
2017-ųjų pradžioje sąjungininkai taip pat turėtų pradėti kampaniją užimti džihadistų sostinę Raką, nebent turkai ir jų kontroliuojami smogikai pradėtų kurdų pajėgų puolimą ir priverstų šiuos atitraukti dėmesį nuo miesto.
Prognozuojama, „Islamo valstybės“ teritorija ir toliau trauksis, tačiau pagrindą išlaikyti pavyks, išpuoliai jos kontroliuojamų teritorijų pakraščiuose tęsis.
Nesėkmės užsienyje
„Islamo valstybė“ turi ir terorizmą eksportuojančias „vilaja“ – arabiškai taip skambėtų „provincijos“ – nuo pietų Filipinų iki Nigerijos. Tačiau, kaip ir „al Qaeda“ anksčiau, „Islamo valstybė“ jų nekuria. Tai tiesiog po savo sparnu priimtos jau egzistavusios džihadistų grupuotės, prisiekusios ištikimybę „Islamo valstybei“.
Pasaulio žemėlapyje „vilaja“ vykdomos veiklos perimetras atrodo įspūdingai, tačiau iš tiesų jos daugelyje vietų yra itin silpnos. Pavyzdžiui, „Islamo valstybės“ terorizmo eksportas Alžyre, Tunise, Libijoje, Malyje, Jemene, Afganistane ir Somalyje yra toli gražu ne toks galingas, kai jų pagrindinių konkurentų iš „al Qaedos“. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Libija, Afganistanas ar Somalis, jie netgi įsivelia į karinius konfliktus su savo didesniaisiais broliais-teroristais iš „al Qaedos“ tinklo.
„Islamo valstybė“ „provincijos“ Libijoje ir Afganistane per praėjusius metus patyrė didelius nuostolius – prarado tiek teritorijų, tiek ir įtakos regione. Lygiai taip pat veiksmų ėmėsi Egipto valdžia ir gerokai apribojo Sinajaus pusiasalyje įsikūrusius, bei 2015-aisiais sugebėjusius užgrobti keleivinį rusų lėktuvą, smogikus.
Nigerijoje, liūdnai pagarsėjusi „Boko Haram“ grupuotė yra sutriuškinta. Bent jau taip oficialiai skelbia vietos valdžia. Iš tiesų tai smogikų grupuotė subyrėjo ir išsilakstė iš kadaise užgrobtų miestų į Nigerijos džiungles. Grupė pasidalijo į dvi dalis kurios kovoja ir tarpusavyje. „Stratfor“ teigimu, šiais metais valdžia ir toliau darys viską, kad juos išnaikintų, tačiau tai vargiai pavyks iki metų pabaigos. Tikėtina, kad smogikai naudosis išpuolių taktika, bandys surengti teroro išpuolių prieš užsieniečius, taikysis į civilių aukas.
„Islamo valstybės“ filialai užsienyje susikūrė vietos smogikų pagrindu, todėl jų egzistavimui nėra būtinas pačios organizacijos kontroliavimas. Finansiškai ir logistine prasme jie yra nepriklausomi, todėl pagrindinės grupės pralaimėjimai Sirijoje bei Irake vargu ar paveiktų jų galimybes. Siekiant juos paveikti, vietos valdžia ar užsienio partneriai turės žiūrėti kiekvieną jų atskirai vietiniame ar regioniniame kontekste. „Stratfor“ prognozuoja, kad „Islamo valstybei“ pamažu prarandant savo galią ir įtaką, šios „dukterinės“ terorizmo grupuotės, taip pat lengvai, kaip priėmė, gali atsisakyti džihadistų patronavimo.
