Tiesa, tai ne vienintelis virusas, kurio derėtų saugotis.
76 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 8 – mirtys
Lietuvoje preliminariais duomenimis užregistruoti 76 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 8 – mirtys (5 vaikai iki 5 m. amžiaus).
Ligos sukėlėjas – gramneigiama bakterija Neisseria meningitidis. Europoje labiausiai paplitę ir dažniausiai susirgimus sukelia B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų – vidutiniškai 3–4 d.
Didesnę riziką susirgti meningokokine infekcija turi: rūkantys asmenys, vaikai kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo, persirgus gripu, kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, esant nusilpusiam imunitetui.
Simptomai: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti, hemoraginis bėrimas.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:
reguliariai plauti rankas;
laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Padaugėja sergančių peršalimo ligomis
Žiemą ir ankstyvą pavasarį padidėja sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir ūmiomis žarnyno infekcijomis. Sergantys ne retai galvoja, kad virusinių žarnyno infekcijų užsikrėtimo būdas yra toks pat kaip gripo ar viršutinių kvėpavimo takų – oro lašelinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skirtingus ligų plitimo kelius ir jų prevenciją.
Rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt. gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu. Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną nuo nešvarių rankų, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji virusų dozė yra labai maža. Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.
