Kiti metai gali būti dar geresni Kremliui. Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje vyks rinkimai – o prorusiški kandidatai čia džiaugiasi vis didėjančiu populiarumu. Transatlantinė vienybė dėl sankcijų patiria didžiulį spaudimą. Negailestinga kampanija, kuria siekiama palaužti Alepą ir sugrąžinti Basharą al-Assadą į valdžią taip pat, atrodo, klostosi gana sėkmingai. OPEC (tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes) netgi sutiko sumažinti produkciją – taip didinama kaina naftos, nuo kurios priklauso Rusijos ekonomika.
Tačiau Kremlius paskubėtų pradėjęs švęsti dabar. Dar yra keturi faktoriai, kurie turės lemiamos įtakos 2017-ųjų geopolitinei situacijai.
Ką darys JAV?
Pirmasis faktorius yra JAV. Trumpas yra nenuspėjamas, o po jo pergalės Amerikos politika bus dar labiau nenuspėjama nei jis. Tiesa, Respublikonų partijai priklauso ir Baltieji rūmai, ir Kongresas, tačiau tenka pripažinti, kad ne kiekvienas respublikonas palaiko Trumpą. Skeptiškumas ypatingai pasirodo tuomet, kai kalba pakrypsta apie Rusiją – dabar kaip tik ir tiriama, kiek Rusija kišosi į prezidento rinkimus.
Trumpai tariant, Trumpas gali atrodyti kaip sukalbamas Kremliaus sąjungininkas, bet JAV politika yra kur kas didesnė ir labiau komplikuota nei Trumpas. Galios balansas Vašingtone dar turi būti nustatytas, tad santykiai su Maskva gali ir komplikuotis.
NATO vis dar egzistuoja
Kitas faktorius yra karinių aljansų tinklas ir veiklos, kurias Jungtinės Valstijos vykdo Europoje (dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai).
Kaip Amerika yra didesmė už Trumpą, taip NATO yra didesnė už Ameriką. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, aljansas pradėjo veikti kitaip nei anksčiau. Visoje Europoje yra suplanuota daug pratybų, šalys narės dislokuos keturis bataljonus į Baltijos valstybes ir Lenkiją. Kremlius nuolat primena, kad tokie veiksmai yra laikomi „agresyviais“. Taip pat JAV grąžina tankus į Europą (po trejų metų pertraukos) ir nusprendė aktyvuoti antiraketinės gynybos bazę Rumunijoje bei pradėjo dar vieną statyti Lenkijoje.
Tokie sprendimai išliks dirgikliu Rusijos-JAV santykiuose nepriklausomai nuo to, kas bus prezidentas. Tokie dalykai gali būti pakeisti, tačiau už tai teks sumokėti didelę politinę, diplomatinę ir ekonominę kainą.
Merkel laikas dar nesibaigė
Dar yra Vokietija. Kanclerė Angela Merkel yra aršiausia Putino kritikė Europoje ir ateinančiais metais ji sieks dar vienos kadencijos. Ji asvo šalį jau įspėjo dėl to, kad kyla Rusijos kišimosi į rinkimus grėsmė.
Nors ji patiria spaudimą tiek iš kairės, tiek iš radikaliosios dešinės atstovų ypatingai dėl migracijos politikos, tik keli asmenys Vokietijos politikoje jai galėtų mesti rimtą iššūkį. Reiktų labai stipraus ir tiesmuko asmens, kuris šioje stadijoje galėtų stoti prieš Merkel. Ir kol ji nepasitrauks iš kanclerės pozicijos, problemos Maskvai tikrai nesibaigs.
Tai ekonomika, Putinai
Galiausiai yra grėsmingas Rusijos ekonomikos šešėlis. Valstybė 2017-ais metais minės šimtąsias bolševikų revoliucijos metines ir tikrai ne visi ženklai šia proga yra geri. Ekonomikos atsigavimo procesą, geriausiu atveju, galima pavadinti nevykusiu. Alkoholizmo problema taip pat yra labai išplitusi. Netgi valstybės kariuomenė, kuria labai giriamasi, patiria savo pažeminimų dalį – štai kaip lėktuvnešis „Admiral Kuznetsov“ per tris savaites „pametė“ du lėktuvus.
Potencialiaus atsigavimo žeklų yra – naftos kainos kyla ir yra viltis dėl sankcijų palengvinimo, tačiau vis tik chroniškai truksta investicijų, diversifikacijos ir lankstumo, tad klestėjimo dienos ir lieka Tolima svaja. Vienas iš kelių labai tikėtinų dalykų tebėra ir tai, kad 2017-ais metais paprasti rusai toliau kęs nepriteklių. Tikrai negalima ginčytis, kad 2017 metais Vladimiro Putino sėkmė baigsis, tačiau yra tikrai ne vien vieta, kur nesėkmės jam gali stipriai smogti. Dabar tikriausiai labiau nei net kada pastaruoju metu ateitis yra pilna neaiškumo. 2017 metai gali priminti 2016-uosius sėkme Putinui arba siurprizais, kuriuos atneš.
