REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gimnazistų žinių lygis kasmet vis prastėja. Provincijoje jaunuoliai mokyklas baigia vos mokėdami rašyti ir sunkiai išlaiko egzaminus. Tai rodo apibendrinti brandos egzaminų rezultatai. Kol nevėlu, mokslo ekspertai ragina imtis skubių reformų mokyklose.

Gimnazistų žinių lygis kasmet vis prastėja. Provincijoje jaunuoliai mokyklas baigia vos mokėdami rašyti ir sunkiai išlaiko egzaminus. Tai rodo apibendrinti brandos egzaminų rezultatai. Kol nevėlu, mokslo ekspertai ragina imtis skubių reformų mokyklose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazistai mokosi šokti. Tai būrelis po pamokų ir čia mielai prakaitą lieja ir kūną lankstina tiek merginos, tiek vaikinai. Šios gimnazijos abiturientų pažymiai – vieni geriausių šalyje, tačiau be knygų skaitymo jie randa laiko ir tokiai veiklai.

REKLAMA

Šiemet šios mokyklos lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 72 balai iš 100, anglų kalbos – 89, istorijos – 70, matematikos – 75. Pagal egzaminų rezultatus mokykla – nuolat pirmajame dešimtuke šalyje. Kad čia patektų mokytis, vaikai turi pereiti žinių testą ir patenka tik gabesnieji, tačiau be nuolatinio darbo ir pastangų ir jiems nepavyktų nieko pasiekti.

Apie tokias galimybes savo vaikams dažna mokykla gali tik pasvajoti. O ir bendras šalies moksleivių žinių vidurkis kasmet vis prastėja. Net trečdalis abiturientų vos sugeba išlaikyti egzaminus, gaudami žemiausius, dešimties balų sistemoje vos tempiančius iki trejeto balus. O valstybinius brandos egzaminus šiemet blogiausiai išlaikė Panevėžio, Ignalinos ir Švenčionių rajonų moksleiviai.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai vardija priežastis

Ekspertai vardija daugybę priežasčių, kodėl mokymosi rezultatai šalyje prastėja: dažnas vaikas ne tik nemoka efektyviai mokytis, bet ir laukdamas progos pažaisti telefonu ar kompiuteriu, neturi motyvacijos. Darbe nepersistengia ir mokytojai, ypač provincijoje.

Išlaikyti apleistas mokyklas ir mokytojus valstybei kainuoja, tačiau jų nesiryžtama uždaryti. Pedagogai aiškina, kad taupant lėšas ir uždarius mažas mokyklas, tektų sukti galvas, kaip užimti jaunuolius, kad jie nepasuktų į nusikaltimus.

Kad su prastu žinių bagažu jaunuoliai išeina iš gimnazijų, skundžiasi ir aukštosios mokyklos. Rektoriai reikalauja, kad pradinės mokyklos ir gimnazijos kuo skubiau keistųsi, mat šiuo metu dauguma jaunuolių iš mokyklų išeina paviršutiniški ir neišmokę analitiškai mąstyti.

Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže: 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų