Nuo šiol ragaudami belgišką alų, jo mėgėjai galės jaustis ypatingai. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įtraukė patį gėrimą ir net jo gurkšnojimą į nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Belgijai, kurioje iš viso gaminama apie pusantro tūkstančio alaus rūšių, tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Dabar dar labiau teks stengtis, kad šimtmečius nuo Viduramžių vienuolynų laikų skaičiuojančios alaus gaminimo tradicijos ir toliau šalyje būtų puoselėjamos.
Pro UNESCO komisijos akis neprasprūdo ir nykstančios Ukrainos kazokų dainos iš šalies Dnipro regiono. Apie karo tragedijas ir kazokų tarpusavio santykius pasakojančios dainos gali išnykti, nes jas savo atmintyje išlaikę tik garbingo amžiaus žmonės.
Į paveldo sąrašą įtrauktos ir nuo Lietuvos nutolusių kraštų tradicijos. Tai Ugandos madžių tautos, šokiai vis dar atliekami per kai kurias vestuves ir nuėmus derlių. Tiesa, skaičiuojama, kad tėra vos dvylika asmenų, kurie dar gali perduoti šią tradiciją dabarties ir ateities kartoms. Taip pat – Kubos šokio rumbos tradicija.
Be šių tradicijų, į nematerialiojo paveldo sąrašą įtraukta juodoji keramika iš Portugalijos Bizalainso kaimo, balandį Bangladeše švenčiamas bengalų naujųjų metų festivalis ir daugiau nei 2000-ius metų gyvuojanti kinų tradicija saulės metų kelionę suskirstyti į 24 segmentus, pagal kuriuos buvo, o kai kur vis dar yra organizuojamas žemdirbių gyvenimas, ritualai ir šventės.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
