Pinigai (nuotr. Fotolia.com)

Pinigai (nuotr. Fotolia.com)

Lietuva jau dabar turėtų ruoštis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos sumažėjimui po 2020 metų, teigia valstybės valdomo energetikos holdingo „Lietuvos energija“ vadovas. Pasak Daliaus Misiūno, reikėtų svarstyti apie specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas valstybės valdomų įmonių akcijas.

Analitikai ir rinkos dalyviai teigiamai vertina siūlymą didinti biržoje kotiruojamų valstybės įmonių ir laisvoje apyvartoje esančių akcijų apimtį - anot jų, tai įneštų gyvybės į šiuo metu gana pasyvią „Nasdaq“ Vilniaus biržą. Anot jų, šios lėšos galėtų kompensuoti mažėjančią ES paramą, tačiau svarbiausia užtikrinti, kad jos būtų tikslingai investuojamos į ekonomikos plėtrą, o ne „pravalgytos“.

REKLAMA

„Per ateinančius ketverius metus reikia pasiruošti galimam ES struktūrinės paramos mažėjimui - yra daug indikacijų, kam kitame finansiniame laikotarpyje ji ženkliai sumažės arba jos iš viso neliks (....) Galėtų būti sukurtas, tarkime, Adaptacijos fondas, kuris įsijungtų, nutraukus Europos paramos lėšų gyslą ir padėtų išgydyti ekonomiką nuo išorinių pinigų priklausomybės“, - BNS tvirtino D.Misiūnas.

SEB banko analitikai spalio pabaigoje paskelbtoje apžvalgoje teigė, kad padidinus šiuo metu biržoje kotiruojamų penkių valstybės valdomų energetikos įmonių laisvų akcijų dalį iki 33 proc., būtų galima pritraukti apie 500 mln. eurų.

Naujo fondo pajamų šaltiniai - valstybės įmonių dividendai ir lėšos už parduotas akcijas

Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, pastaraisiais metais valstybės įmonių į biudžetą sumokami dividendai svyruoja nuo 100 mln. iki 150 mln. eurų, todėl vien šių pajamų amortizuoti mažėjančiai ES paramai nepakaks.

„Iš įmonių gaunamų dividendų metinę sumą, jeigu jos veiktų efektyviai, būtų galima padidinti iki maždaug 450 mln. eurų - tai nėra mažai ir leistų sukaupti tam tikrą rezervą dar iki 2020 metų. Bet norint sugeneruoti papildomą rezervą, galima galvoti ir apie kitą pajamų įrankį - dalies valstybės dabar valdomų akcijų realizavimą per biržą. Turint normaliai veikiančias įmones ir sutvarkytą korporatyvinę valdymo struktūrą, jų išvedimas į kapitalo rinką nebūtų sudėtingas“, - BNS sakė D.Misiūnas.

REKLAMA

Jis pripažino, kad pirmiausia reikėtų pertvarkyti visas valstybės valdomas įmones, atskirti neperspektyvias, kurias reikėtų parduoti, ir perspektyvias bendroves, kurių veikla būtų toliau plėtojama, o dalis akcijų - kotiruojama biržoje.

„Kol kas tai yra tik mano idėja (sukurti fondą - BNS) - dividendai ir lėšos, parduodant kokius 15-20 proc. valstybės įmonių akcijų, taip paliekant visišką kontrolę valstybei. Tai sudarytų galimybę sukaupti nemažą fondą, būtų reali nauda valstybei iš dabar turimų įmonių portfelio. Tiesa, rinka tam taip pat turi būti pasiruošusi, todėl akcijas būtų galima platinti ir etapais“, - svarstė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Anot jo, tikslių skaičiavimų, kokios apimties fondą galima būtų sukaupti, pasiūlant rinkai valstybės valdomų įmonių akcijų, nėra, tačiau pagal Valdymo koordinavimo centro (VKC) ataskaitoje pateiktą viso šių įmonių portfelio vertę, jų mažumos akcijų (33 proc.) paketas būtų vertas apie 1,8 mlrd. eurų.

Tai, anot D. Misiūno, nėra kvalifikuotas vertinimas, be to, papildomą potencialą galima gauti, optimizavus įmones ir suefektyvinus jų veiklą.

„Tai reikštų, kad įgytume finansinį instrumentą dar vienam laikotarpiui, valstybė galėtų investuoti į infrastruktūrą, plėtrą, ekonomikos skatinimą ir taip toliau. O jei ištiktų nauja krizė, turėtume finansinį buferį, ką estai realiai turėjo prieš 2009-ųjų krizę“, - sakė D.Misiūnas.

REKLAMA

Valstybės įmonių akcijų injekcija atgaivintų Lietuvos kapitalo rinką - analitikai

Pasak „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovo Vaidoto Rūko, iš „Nasdaq“ Vilniaus biržos per metus pasitraukia 1-2 įmonės, todėl norint palaikyti rinkos gyvybę reikia ją kažkuo papildyti, o tarp realiausių kandidačių yra valstybės įmonės, dalies kurių nedideli akcijų paketai ir šiuo metu yra kotiruojami biržoje.

„Jos jau dabar yra biržoje, tikrai niekas nenukentėtų, o būtų tik geriau, jei laisvoje apyvartoje esančių akcijų dalis padidėtų. D.Misiūno siūlymas kotiruoti šiuo metu nekotiruojamas įmones arba padidinti laisvų akcijų skaičių man yra tikrai priimtinas, pozityvus, tai turėtų daug teigiamų efektų, o neigiamų net nesugalvočiau“, - BNS tvirtino V.Rūkas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo teigimu, kapitalo rinkos profesionalai jau seniai kalba apie didesnį biržoje kotiruojamų valstybės įmonių skaičių ir didesnę laisvoje apyvartoje esančią jų akcijų dalį.

„Todėl labai džiugiu dabar tokius žodžius girdėti iš progresyviai mąstančių valstybės įmonių vadovų. Reikia pabrėžti, kad net privatizavus 33 proc. akcijų, valstybė išlaikytų visišką įmonės kontrolę, būtų užtikrinta, kad įmonės savininkas nepasikeis. O norint didesnio įmonių veiklos skaidrumo, reikia ir didesnio smulkiųjų akcininkų dalyvavimo, nes jeigu įmonės bus kotiruojamos fiktyviai, kaip, pavyzdžiui, dabar yra su energetikos bendrovėmis, jos nesudomins stambių užsienio investuotojų, kurie būtų suinteresuoti įmonės rezultatais ir skaidrumu“, - BNS teigė M.Dubnikovas.

REKLAMA

V.Rūkas taip pat pabrėžė, kad valstybės kontroliuojamų įmonių veiklos viešumas ir skaidrumas turėtų būti prioritetas.

„Vieni skaidrumo standartai yra taikomi biržoje listinguojamoms įmonėms, kitokie - nelistinguotoms įmonėms. Tai galime matyti iš energetikos bendrovių, kurios skelbia viešas savo veiklos ataskaitas, atsiskaito investuotojams ir su jais bendrauja. Tuo metu, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ net neskaičiuoja savo rezultatų pagal tarptautinius apskaitos standartus, tai apie kokį viešumą čia galime kalbėti“, - sakė V.Rūkas.

Jo teigimu, didesnis valstybės vaidmuo kapitalo rinkoje paskatintų atsirasti pilnavertę finansų rinkų ekosistemą.

„Ji prasideda nuo startupų ir jiems būtinų verslo angelų, antroje stadijoje yra Venture Capital (rizikos kapitalo - BNS) fondai, kuriuos turime ir jie neblogai veikia, trečiasis etapas Private Equity (privataus kapitalo - BNS) fondai, galintys suteikti papildomo kapitalo brandžioms įmonėms. Ir paskutinis ekosistemos etapas yra viešoji rinka, akcijų birža, į kurią įmonės ateina iš Private equity ir siūlo savo akcijas viešai. Kad visas šis ciklas, nuo įmonės gimimo iki jos brandos, egzistuotų, funkcionuoti turi kiekvienas sistemos segmentas. Šiai dienai bene silpniausia vieta yra akcijų birža - jos techninė pusė tobula, tačiau kotiruojamų įmonių yra mažai ir jų skaičius toliau mažėja“, - tvirtino V.Rūkas.

REKLAMA

„Jei į biržą ateis naujos didelės įmonės, jei laisvoje apyvartoje bus didelis akcijų skaičius, pritrauksime užsienio investicinius fondus šalyje ir taip galėsime didinti valstybei priklausančių kompanijų vertę“, - pridūrė investicijų ekspertas.

Tuo metu D.Misiūnas pabrėžė, kad valstybės kotiruojamų įmonių akcijos turėtų sudominti ir Lietuvos pensijų fondus, kurie, nerasdami patrauklių investavimo objektų, sukauptas lėšas išveža į užsienį.

„Aišku, kad gali būti tam tikrų epizodų, kai smulkieji akcininkai reikštų savo teises. Ir, matyt, vienintelė vieta, kur gali kilti daugiausiai ginčų, yra dividendų politika, bet jei tu ir taip matai dividendus kaip pajamas į valstybę, tai ir smulkiesiems akcininkams tai gerai, pavyzdžiui, pensijų fondams, kurie galėtų į tokias akcijas investuoti lėšas“, - sakė D.Misiūnas.

Sprendimus dėl fondo steigimo reikėtų priimti 2018-2019 metais

D.Misiūnio teigimu, kokios ES finansinės paramos Lietuva gali tikėtis kitoje ES finansinėje perspektyvoje, turėtų paaiškėti 2018-2019 metais, tuomet reikėtų priimti ir sprendimus dėl fondo steigimo ir jo finansavimo šaltinių. Tuo metu M.Dubnikovas akcentavo, kad paruošiamuosius darbus reikėtų pradėti neatidėliojant.

„Jeigu mes norime suformuoti fondą 2020 metams, kai gali pasibaigti europinė parama, dirbti reiktų pradėti jau dabar, nes mažiausias įmonių paruošimas biržai yra dveji metai. Ne tik energetikos, bet ir kitų bendrovių, kurios norėtų tapti viešai listinguojamos“, - sakė M.Dubnikovas.

REKLAMA

Tiek jis, tiek V.Rūkas tvirtino, kad galima svarstyti apie keletą šio fondo valdymo ir jo lėšų panaudojimo būdų.

„Vienas variantų yra Norvegijos naftos fondas, kuris irgi kaupiamas negeriems laikams ir investuoja lėšas į akcijų, obligacijų rinkas ir panašiai - tai yra vienas kraštutinumas. Kitas kraštutinumas būtų tuos pinigus sugrąžinti į tą pačią ekonomiką, kad ir dabar. Šiuo metu „Jeremie“ programa, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas finansuoja privataus kapitalo fondus, skiria iki ketvirtadalio lėšų tiems fondams, kurie investuoja į kompanijas ir projektus Baltijos šalyse. Tai šiek tiek vyksta, be išplėsti mastą tikrai yra įmanoma ir galima“, - teigė V.Rūkas.

Anot M.Dubnikovo, fondą galėtų administruoti, pavyzdžiui, „Invega“, lėšas nukreipdama į šalies regionus ir besisteigiančių įmonių finansavimą.

„Taip būtų sukurta terpė, leidžianti augti įmonėms, gaunant alternatyvų finansavimą (...) Nes pats klaidingiausias būdas būtų surinkti daug pinigų ir juos išleisti, sakykime, pravalgymui. Nesvarbu kokia forma - atlyginimams, kelių taisymui ar kitoms reikmėms. Bet jeigu mes tas lėšas investuotume, iš jų gimtų fabrikai, gimtų naujos įmonės, tada galėtume kalbėti, kad toks fondas yra tikslingas ir naudingas“, - pabrėžė M.Dubnikovas.

2014-2020 metais iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) Lietuva yra užsitikrinusi 8,39 mlrd. eurų paramą, iš jos 4,6 mlrd. eurų - mažiau išvystytų regionų plėtrai. Vyriausybė per šį laiką kofinansuos 1,56 mlrd. eurų.

Valstybės finansiniam stabilumui šiuo metu kaupiamas Rezervinis fondas, kuriam skiriama po 50 proc. dividendų bei pajamų už parduotus žemės sklypus, akcijas bei nekilnojamąjį turtą. 2018 metų pradžioje fonde turėtų būti apie 184 mln. eurų, o kitąmet jam numatoma skirti 60 mln. eurų (9,7 proc. mažiau nei šiemet).

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šiuo metu kotiruojamos valstybės kontroliuojamų bendrovių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „Lietuvos energijos gamyba“, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“ ir „Litgrid“ akcijos. Biržoje taip pat yra Kauno savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno energija“.

jonas
2016-11-10 14:30:38
O jeigu apskritai nemoketi ES renkamu mokesciu i bendra katila?..A?.. Gal tada apskritai nebereiketu skolintis?..
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Dainius 2016-11-11 12:03:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O kodėl tik Valstybinės įmonės? Juk šiomis lėšomis labai maloniai naudosis ir privatus sektorius. Gal pakaks melžti valstybę?   ATSAKYTI
jonas 2016-11-10 14:30:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O jeigu apskritai nemoketi ES renkamu mokesciu i bendra katila?..A?.. Gal tada apskritai nebereiketu skolintis?..   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Kruvinos Velykos Panevėžyje: mirus porai 13-metė liko našlaite
DABAR RODOMA
Tragiškos Velykos turistų rojuje: žuvo 215 žmonės, nugriaudėjo aštuoni sprogimai
DABAR RODOMA
Gedimino kalnas – pinigus ryjanti vieta: reikalauja daugiau
DABAR RODOMA
Aiškėja tikroji motociklininko žūties priežastis
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Meschino ruoštos velykinės vaišės supykino Jankevičių
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
Pateko į aferisto pinkles: patikli kaunietė prarado 4 kambarių butą
REKLAMA
Nacionalinio stadiono griaučiai ant Šeškinės kalno (nuotr. tv3.lt)
Vilniaus valdžia pagrįstai pašalino bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas iš sporto komplekso Šeškinėje statybų konkurso, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas ...
Revolut (nuotr. bendrovės)
Seimas nusiteikęs įpareigoti strateginių įmonių sandorius tiriančią vyriausybinę komisiją dar kartą aiškintis Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumą. ...
Laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcija (Fotobankas)
Koncerno „Achemos grupė“ leidžiamas laikraštis „Lietuvos žinios“ nuo gegužės nebebus leidžiamas. Paskutinis jo numeris bus išleistas balandžio 30-ąją. Tačiau leidybos teises ir ...
Darbas (nuotr. asm. archyvo)
Dėl darbo rinkos automatizacijos Lietuvoje gali išnykti penktadalis dabartinių darbo vietų, todėl šaliai teks keisti švietimo ir socialinės apsaugos sistemas, perspėja ...
„Telia Lietuva“ (nuotr. Fotodiena.lt)
Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ šiemet ketina atnaujinti 45 tūkst. klientų interneto įrangą ir į ją investuos 1,8 mln. eurų. „Mums tai reiškia labai didelę ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų