REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
25
Paulius Valinskas ir Martynas Varnas (nuotr. Fotodiena.lt)

Kauno „Žalgirio“ komandos sezonas įgauna vis didesnį pagreitį. Lietuvos krepšinio čempionate ir Eurolygoje žalgiriečiai savo puikiu žaidimu džiugino klubo sirgalius. Pamažu pradeda ryškėti ne tik komandos žaidimo braižas, bet ir krepšininkai, kurie šį sezoną turėtų tapti „Žalgirio“ lyderiais.

25

Kauno „Žalgirio“ komandos sezonas įgauna vis didesnį pagreitį. Lietuvos krepšinio čempionate ir Eurolygoje žalgiriečiai savo puikiu žaidimu džiugino klubo sirgalius. Pamažu pradeda ryškėti ne tik komandos žaidimo braižas, bet ir krepšininkai, kurie šį sezoną turėtų tapti „Žalgirio“ lyderiais.

REKLAMA

Tiesa, įprastai aikštelėje matomi žalgiriečiai nėra vieninteliai krepšininkai, kurie nori sužibėti savo įspūdingu žaidimu. Šįkart pokalbis su dviem itin talentingais jaunaisiais „Žalgirio“ krepšininkais, kurie kantriai laukia savojo šanso – 19-mečiu Martynu Varnu bei 20-mečiu Pauliumi Valinsku.

Nuo vaikystės ištikimi „Žalgiriui“ žaidėjai papildo įspūdingą oficialių klubo sirgalių armiją, kuri dalyvauja Pasauliniame „Žalgirio“ fanų surašyme. Surašymas, kurį palaiko „Utenos alus“, taip pat turi savo lyderius – Lietuvos vietoves ir pasaulio šalis, kuriose yra daugiausia žaliai baltų aistruolių.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau apie surašymą galima sužinoti svetainėje www.zaliabalta.lt – čia pat galite užsirašyti į „Žalgirio“ gerbėjų gretas ir gauti unikalų sertifikatą.  Per pokalbį su tv3.lt jaunieji žalgiriečiai atskleidė, kaip jiems sekėsi žengti pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje ir kaip juos priėmė patyrę „Žalgirio“ krepšininkai.

REKLAMA

- Papasakokite, kaip atsidūrėte krepšinio pasaulyje?

Martynas: tai įvyko pirmoje klasėje, kai tėvai nuvedė į krepšinio būrelį. Mano vyresnis brolis jau lankė treniruotes. Pamenu, kad grumdavausi su juo. Vėliau perėjau į Aisčių krepšinio mokyklą, kur teko žaisti su metais vyresniais žaidėjais. Buvo gera patirtis.

Devintoje klasėje mane pakvietė į Kauno „Žalgirio“ dublerius. Man, kaip kauniečiui, „Žalgiris“ visada buvo pagrindinė komanda. Dubleriuose pirmieji metai buvo sunkesni, bet vėliau įsivažiavau. Iškart pasijautė aukštesnis varžybų lygis.

REKLAMA
REKLAMA

Kartu su manimi komandoje buvo Lukas Lekavičius. Reikėdavo žaisti tiek prieš jį, tiek prieš Justą Tamulį. Tikrai turėdavau ko iš jų pasimokyti.

Paulius: visas kelias prasidėjo jau antroje klasėje. Dalyvavau „Sabonio krepšinio centre“ treniruotėse apie 3-4 metus. Bet krepšinis iš pradžių man buvo tik kaip pomėgis, kad galėčiau su draugais praleisti laiką.

Laikui bėgant pamačiau, kaip krepšininkai treniruojasi, koks jų gyvenimo būdas. Ir kuo toliau, tuo labiau man šis žaidimas patiko.

- Ar sunkus buvo perėjimas iš jaunimo lygio į vyrų krepšinį?

Martynas: suprantama, kad norėdamas patekti į vyrų krepšinį turi labai sunkiai dirbti. Pirmas įspūdis buvo toks, kad čia viskas kitaip – kiti greičiai, kita jėga. Tad suprantu, kai pasitaiko atvejų, kad jaunimo rinktinėse žibėję krepšininkai patekę į vyrų krepšinį kažkur pradingsta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesiog, jei kažko labai nori, tu privalai daug ir sunkiai dirbti. Pats nieko už dyką negavau. Jau praėjusiais metais pradėjau treniruotis pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Jaudulys buvo didelis, juk pirmą kartą atsidūriau tarp aukščiausio lygio žaidėjų.

Pamenu, kad nenorėjau jiems trukdyti, jaučiau spaudimą, įtampą. Treneris Šarūnas Jasikevičius paliko didelį įspūdį. Bet situaciją prieš šį sezoną apsunkino patirta trauma, tad tik pastarosiomis dienomis grįžau į krepšinį.

Paulius: į „Žalgirio“ dublerius treneris Tomas Masiulis pakvietė, kai buvau 17,5 metų. Tai buvo pirmas žingsnis vyrų krepšinio link. Sunkiai treniravausi, todėl treneris nusprendė mane pasilikti. Taip dubleriuose prabėgo trys.

REKLAMA

Praėjusį sezoną buvau pripažintas labiausiai patobulėjau NKL krepšininku. Tai, galbūt, atkreipė pagrindinės „Žalgirio“ komandos atstovų dėmesį. Sulaukiau kvietimo ir atsidūriau čia. Galiu žaisti dvejose pozicijoje, todėl tikiuosi, kad sunkus darbas ir universalumas padės įsitvirtinti komandoje.

- Kaip į komandą jus priėmė labiau patyrę „Žalgirio“ krepšininkai?

Martynas: labai gerai. Iš vyresnių krepšininkų daug patarimų sulaukiame. Jie visą laiką pasako, ką darome ne taip. Treneris Šarūnas Jasikevičius taip pat nevengia griežtesnio žodžio pasakyti. Tačiau ne piktybiškai. Vyrų krepšinyje niekas „nesicackina“, to ir nereikia.

REKLAMA

Paulius: kažkokio ypatingo naujokų krikšto tikrai nebuvo. Ateidamas į komandą nežinojau, ko tikėtis iš vyresnių krepšininkų. Bet priėmė mane labai šiltai, net nustebino. Kai suklysti, tai prieina ir paaiškina, ką padariau ne taip. Smagu, kad už aikštės ribų taip pat pabendraujame.

Turime lentą, kurioje užrašomi „nusižengę“ žaidėjai. Kapitono pareiga tokį krepšininką įrašyti. Lentoje tavo pavardė gali atsidurti dėl įvairių priežasčių. Jei pelnai 100 tašką arba tiesiog yra tavo gimtadienis. Už tokius „prasižengimus“ tenka visai komandai maisto atvežti.

- Kas iš žalgiriečių jums palieka didžiausią įspūdį?

Martynas: išskirčiau savo pozicijos krepšininkus. Artūras Milaknis kaip fantastiškas metikas palieka didelį įspūdį. Renaldas Seibutis puikiai dirba gynyboje ir per rungtynes atiduoda visą save. Apskritai, iš visų žaidėjų yra ko pasimokyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paulius: nėra vieno žaidėjo, kurį galėčiau išskirti. Iš bet kurio labiau patyrusio krepšininko stengiesi kažką pasiimti. Tiek Kevino Pangoso, tiek Leo Westermanno, tiek Renaldo Seibučio ar kitų.

- Kaip treneris Šarūnas Jasikevičius žiūri į jaunimą?

Martynas: į jaunimą treneris gana rimtai žiūri, tas yra smagu. Visada reikalauja maksimalių pastangų. Reiklumas skatina tobulėti. Būtent to mums labiausiai ir reikia.

Paulius: didelio spaudimo nejaučiu. Iš jaunesnių krepšininkų debiutiniame sezone mažai kas tikisi, kad nuversime kalnus. Turime sunkiai dirbti, tobulėti ir pelnyti trenerio pasitikėjimą.

- Kokia situacija dėl traumų?

Martynas: kažkada buvo nosis lūžusi, esu čiurną pasitempęs. Bet šią vasarą patirtas pėdos lūžis, kai plokštelę teko įdėti – sunkiausia trauma. Todėl greitu metu nemanau, kad pavyks žengti į aikštelę. Bet sunkiai dirbsiu, kad atsigaučiau ir grįžčiau į įprastą krepšinio ritmą.

REKLAMA

Paulius: tikriausiai reikėtų nusispjauti per kairį petį, bet rimtesnių traumų iki šiol pavyko išvengti. Buvo tik kelios smulkios traumos, kurios rimtesnių pasekmių neturėjo.

- Komandos draugas Artūras Milaknis yra puikus snaiperis. Ar išdrįstumėte su juo pasigalynėti nuo tritaškio linijos?

Martynas: gal geriau nereikia. Jei kas siūlytų, tai, greičiausia, atsisakyčiau, nes jis labai retai prameta.

Paulius: asmeniškai mano pataikymas nuo tritaškio linijos nėra prastas, bet su Artūru Milakniu nelabai kažkas sutiktų varžytis, nes jis pataiko tiesiog fenomenaliai. - Patekti į „Žalgirį“ buvo jūsų vaikystės svajonė. Kas toliau? Martynas: norėčiau įsitvirtinti komandoje. Kol kas jokių kitų tikslų sau nekeliu. Čia būtų pagrindinis uždavinys. Noriu įrodyti sau, kad galiu tapti pagrindinės sudėties žaidėju. Paulius: taip, dalis svajonės išsipildė. Bet norisi būti vienu iš pagrindinės sudėties žaidėju. Ir vesti komandą į pergales ne tik LKL, bet ir Eurolygoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų