REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
62
Gyvenimas Lukiškių kalėjimo pašonėje (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Prabangus gyvenimas prestižinėje Vilniaus vietoje. Įsigyti nekilnojamąjį turtą šiais laikais šalia Gedimino prospekto bei kitų reikšmingų sostinės objektų – Seimo rūmų ar Lukiškių aikštės – sugebėtų retas žmogus.

62

Prabangus gyvenimas prestižinėje Vilniaus vietoje. Įsigyti nekilnojamąjį turtą šiais laikais šalia Gedimino prospekto bei kitų reikšmingų sostinės objektų – Seimo rūmų ar Lukiškių aikštės – sugebėtų retas žmogus.

REKLAMA

Bet yra net du „Bet“. Pirmasis – prieš gerus du dešimtmečius keliems laimingiesiems pavyko įsigyti nekilnojamojo turto itin vertingoje Vilniaus vietoje kone pusvelčiui. Antrasis – įsigydami šį turtą, žmonės „įsigijo“ ir išskirtinę kaimynystę – nuteistųjų, už pačius žiauriausius nusikaltimus.

Suprantama, kad „džiaugsmo“ kasdien pasisveikinti su tokiais „kaimynais“ gyvenantys Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LTIK) pašonėje neturi, bet tv3.lt kalbinti žmonės tikino, jog jaučia tą neįprastą atmosferą.

Įsigijo pusvelčiui

Daugiau kaip 20 metų Lukiškių skersgatvyje gyvenančios Jolantos kiemas atsiremia ne šiaip į eilinę tvorą, o į kelių metrų aukščio mūrą, skiriantį laisvus žmones nuo žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių. Tiesa, ypatingo diskomforto moteris tikina nepatirianti.

REKLAMA
REKLAMA

„Prieš keletą metų, prie ankstesnės kalėjimo valdžios, už mūrinės tvoros esančiame pastate, greičiausia, buvo sulaikymo kambariai. Tai ateidavo į kiemą visokio plauko asmenys, kurie kuo puikiausiai susikalbėdavo su sulaikytaisiais. Galima būdavo išgirsti vardus ir pavardes, kiek kam reikia sumokėti ir ką kam reikia perduoti. Keitėsi kalėjimo valdžia ir situacija pasitaisė, gal tuos sulaikymo kambarius perkėlė. Nežinau. Bet dabar vyrauja visiška ramybė“, - pasakojo Jolanta.

REKLAMA

Moteris atskleidė, kad tėvams būstą ypatingoje sostinės vietoje pavyko įsigyti itin pigiai: „Čia buvo kalėjimo žinybiniai butai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daug kas planavo išvykti iš šalies, todėl skubiai pardavinėjo butus. Tėvai turėjo pinigų, kurie kaip tik keitėsi. Regis, dar talonais buvo galima atsiskaityti. Todėl pavyko šį turtą įsigyti itin pigiai.

Mama pasakojo, kad tėvas sugalvojo pirkti butą ir jo niekaip nepavyko perkalbėti. Nepadėjo net mamos ašaros (juokiasi – aut. past.). Jos argumentus, kad baisu gyventi šalia žiauriausių nusikaltėlių, tėvas atrėmė labai paprastai. Jis teigė, kad geriau jau žinoti, jog jie susodinti nei naujom mašinom į tavo kiemą atvyks.“

REKLAMA
REKLAMA

Tad būtinybės kraustytis toliau nuo tokios kaimynystės Jolanta nejaučia. „Niekas iš čia neveja. Tiesa, pasitaikė keistų žmonių, kurie domėjosi, ar esame nenusiteikę parduoti. Bet pasakau, kad apie tai negalvojau ir atsisveikiname. Darbas šalia, mokykla šalia, ko daugiau galima norėti“, - pridūrė tv3.lt pašnekovė.

Nesitiki pergyventi Lukiškių kalėjimo

Šalia Lukiškių kalėjimo nuo 1996-ųjų gyvenantis 80-metis pensininkas Česlovas moja ranka į prieš keletą metų prasidėjusias kalbas apie tai, kad ši įkalinimo įstaiga bus iškelta iš miesto centro.

„Atsikrausčiau čia, kai mirė žmona. Dukrai ir jos šeimai palikome butą Baltupiuose. Įsikūriau čia ir jau iki mirties gyvensiu. Tikriausiai nesulauksiu tų laikų, kai šalia nebeliks kalėjimo. Nepergyvensiu“, - pasakojo Česlovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyras pridūrė, kad jo tokia kaimynystė tikrai netrikdo: „Buvo prieš keletą metų toks įvykis, kai paspruko keli nuteistieji. Tai kažkur per mūsų namo stogą prabėgo. Bet į svečius neužsuko (juokiasi – aut. past.). O daugiau nieko tokio ypatingo nėra buvę.“

Aplink Lukiškių kalėjimą juosiančią tvorą išsibarstę ir daugiau namų. Dauguma medinukai – vieni gyvenami, kiti nedovanotinai apleisti. Bet juk žemė šioje vietoje yra aukso vertės, tad kiekvienas iš jų anksčiau ar vėliau turėtų būti prikeltas naujam gyvenimas. Arba nugriautas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų