Tačiau aiškėja, kad dauguma mūsų sportininkų, o ir jų treneriai darbą su psichologais laiko gėda. Nors dauguma pasaulinio lygio sportininkų be šių specialistų rengimosi rimtoms varžyboms nė neįsivaizduoja.
Olimpiada baigėsi olimpinis medalis ramiai ilsis ant lentynos, o Aurimas Didžbalis vėl sporto salėje. Nėra ko sėdėti rankų sudėjus. Tačiau ar tai vienintelės Aurimo treniruotės? Gal sidabrą laimėjęs sportininkas ruošėsi varžyboms ir su psichologais? Pasirodo – ne.
Taigi ruošiantis Olimpiadai Klaipėdoje gyvenantis sportininkas psichologo neturėjo, o kreiptis į rinktInės specialistą jau Olimpiados metu nematė esant prasminga.
Aurimo treneris Bronius Vyšniauskas į sporto psichologus žiūri atsargiai.
Dar olimpinių žaidynių metu, kai mūsų krepšininkai beviltiškai pralaimėdavo varžovams, krepšInio ekspertai ir ne tik jie kalbėjo, kad vyrai palūžo psichologiškai.
Ar eina pas psichologus krepšininkai? Darjušas Lavrinovičius sako sportavęs klubuose, kurie turėjo psichologą. Buvo pas jį ir užsukęs.
Robertas Javtokas sako, kad kadaise ir pas juos klube bandė darbuotis psichologas.
Olimpinio sporto centro direktoriaus teigimu, planuojant pasiruošimo kad ir Olimpiadai treniruočių procesą sportininkams priskiriamas masažuotojas, kineziterapeutas, sporto medicinos gydytojas taip pat ir psichologas. Tačiau pripažįsta, kad retas kuris kreipiasi.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
