Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo. Dėl šios priežasties, technologijos ir inovacijos iki Rusijos neateina. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad tai gali padidinti atsilikimą nuo Vakarų.
„Manau, kad investicijų neturėjimas Rusiją gali nustumti į mini viduramžius. Ypatingai, jei technologijos vystysis tokiu tempu kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gali būti, kad po 10 metų pažangiose šalyse – Skandinavijos valstybėse, JAV, visi važinėsis elektromobiliais ar savaeigėmis mašinomis. Bus ekologiška, švaru. O nuvažiavus į Rusiją bus visai kitoks vaizdas: nafta, dujos, senos technologijos. Ji gali tapti tokia egzotika, jei toliau eis savęs užsidarymo keliu. Užsidariusi šalis virs savo sultyse, panašiai kaip Sovietų Sąjunga. Nematau, didelių perspektyvų, kad Rusija atsivertų“, – komentuoja ekonomistas.
Gitanas Nausėda: rusų deklaracijos yra viena, realus gyvenimas kas kita
Tam tikra Rusijos finansinė stabilizacija – pastebima, recesija stoja ir ekonomika toliau nebesmunka. Visgi SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad stabilizacija – žemame taške. Tačiau tai nėra didelis pasiekimas atsižvelgiant į praradimus per pastaruosius metus.
„Negali neigti, situaciją padėjo suvaldyti ir pakankamai išmani Rusijos centrinio banko politika, bet ar finansinės stabilizacijos pakaks sparčiam ekonomikos augimui užtikrinti, abejoju. Manau, kad be rimtų struktūrinių reformų bei mokesčių naštos palengvinimo bus pakankamai sudėtinga įvykdyti ambicingus planus, kurie yra keliami“, – svarsto ekonomistas.
Ekonomikos augimui įtakos turi ir tai, kad pirmiausia reikia susigrąžinti kas buvo prarasta per 2015–2016 metus. Vien dėl to Rusijoje spartaus ekonomikos atsigavimo tikėtis nereikėtų. Nors prielaidų augimui sudaro ir naftos kainos, esmė yra struktūrinėse reformose. Ten pažanga daroma labai lėtai, teigia ekonomistas. Be to, naftos kainų prognozė nėra tokia, kuri verstų manyti, kad Rusija galės gyventi kaip buvo įpratusi iki 2013–2014 metais, kuomet naftos kainos buvo aukštos.
Vienas iš Rusijos dešimtmečio planų – eksportuoti daugiau pagamintos produkcijos nei žaliavinės. Tai turėtų padėti ekonomikos atsigavimui.
„Įdomu būtų pažiūrėti, kaip jie tai ketina padaryti galiojant sankcijų režimui. Net jei jis baigtųsi, liks galioti kiti klausimai. Kuo Rusijos prekės šioje labai konkuruojančioje ir užpildytoje rinkoje galėtų išsiskirti ir generuoti pajamas iš eksporto, kurių tikimasi. Jei to nepavyko padaryti per 20 metų, kodėl dabar turėtų pradėti sektis? Man kartais tokie pareiškimai panašūs į komunistų partijos suvažiavimo iškeliamas direktyvas. Staigiai deklaruodavo pagerinti žmonių gyvenimo lygį, aprūpinti maisto prekėmis. Deklaracijos yra deklaracijos, o realus gyvenimas kita“, – komentuoja G. Nausėda.
Per penkerius metus Rusija planuoja pasiekti 3–4 proc. ekonomikos augimą per metus. Pasak G. Nausėdos, tai nėra didelis pasiekimas turint galvoje, kad yra atsispiriama nuo žemos bazės. Rusija, norėdama bent kiek nors priartėti prie pažangių valstybių standartų, turėtų per metus augti 5–8 proc.
Žygimantas Mauricas: Rusija bus tų valstybių pusėje, kurios auga lėčiau nei pasaulis
Rusija pereina iš recesijos į stagnaciją, tačiau Rusijos vykdyta politika – devalvuoti valiutą – masiškai nuskurdino gyventojus ir sukrėtė vidinę rinką. Dėl to nors Rusijos ekonomistas ir prognozuoja ekonomikos augimą, tai įvykdyti realiai gali būti sunku.
Valiutą devalvavo ne vien Rusija. Kinija taip pat buvo priėmusi tokį spendimą norėdama, kad jų eksportas būtų pigesnis. Tačiau Rusijos tikslas buvo kitoks. Ji devalvavo valiutą, kad importas į Rusiją būtų brangesnis, tad gyventojai buvo priversti pirkti vietinę produkciją. Pasak ekonomisto Ž. Maurico, istorija rodo, kad tos šalys, kurios taip užsidaro savyje, negali tikėtis didelio ekonominio augimo.
Ž. Mauricas neatmeta, kad ekonomikai galėtų padėti naftos kainų augimas. Visgi kol kas laimė ne šios šalies pusėje. Naftos kainų augimas nėra prognozuojamas. Šaliai padėtų nebent užsienio investicijos, tačiau Rusijai nepavyksta net iš Kinijos jų pritraukti.
„Rusija bando atgaivinti automobilių, tačiau automobiliai šiais laikais gaminami ne vienoje valstybėje, komponentai perkami iš kitų šalių.
Technologijos sparčiai keičiasi, o Rusija tų technologijų neturi. Net jei ir sukurtų ką, kokybė nebūtų panaši. O kopijuotos produkcijos niekas nenorėtų įsileisti. Taigi Rusijai nėra kur eksportuoti“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, Rusijos produkcija būtų nekonkurencinga net ir atradus rinką, nes Europos vartotojai pripratę prie geros produkcijos. Net su prastesnės kokybės produktais Rusijai konkuruoti būtų sunku, nes šią rinką užima Kinija, kur vidutinis darbo užmokestis didesnis nei pačioje Rusijoje, pasakoja pašnekovas.
„Rusija neišnaudoja tam tikrų išteklių. Šalyje yra milžiniškas potencialas žmogiškųjų išteklių, išsilavinusių ir kūrybingų žmonių. Tačiau jiems nesiseka struktūrizuoti šalies“, – mano ekonomistas Ž. Mauricas.
Buvęs finansų ministras, dabar Strateginių tyrimų centro tarybai vadovaujantis Aleksejus Kudrinas teigė, kad per artimiausius penkerius metus
Rusijos ūkis pasieks 3–4 proc. metinį augimą, o po 10–15 metų Rusija galutinės produkcijos eksportuos daugiau nei žaliavinės.
