Didžioji dalis nesportuojančių mano, kad jeigu reguliariai sportuotų, alkoholio vartotų mažiau. „Spinter tyrimų“ atliktu reprezentatyviu tyrimu siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl sportavimo įtakos alkoholio vartojimo įpročiams.
Beveik pusė (46 proc.) respondentų nurodė bent kartais sportuojantys arba besimankštinantys. Iš jų 51 proc. teigė manantys, kad nesportuodami suvartotų daugiau alkoholio: 39 proc. mano, jog tokiu atveju jo išgertų šiek tiek daugiau, 12 proc. – daug daugiau. Tik 9 proc. išsakė nuomonę, kad nesportuodami suvartotų mažiau svaigiųjų gėrimų.
Ryšį tarp alkoholio vartojimo kiekio ir aktyvaus gyvenimo būdo įžvelgia ir nesportuojantys. Pusė jų (51 proc.) teigė manantys, kad aktyvia fizine veikla užsiimantys žmonės suvartoja mažiau alkoholio, nei nesportuojantys.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pastebi aiškų ryšį tarp fizinio aktyvumo ir alkoholio vartojimo. „Dažnai sportuojantys respondentai labiau užtikrinti, kad sportas jiems mažina poreikį išlenkti stikliuką“, – sako jis.
Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad vienas pagrindinių alkoholio vartojimą lemiančių veiksnių – užimtumas. 42 proc. apklaustųjų nurodė, kad sportuojant tiesiog lieka mažiau laisvo laiko pasisėdėjimams draugų kompanijoje, kurioje tradiciškai dalyvauja ir alkoholis.
Tokios nuostatos nestebina Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) vadovo Aurimo Mačiuko. Jis pastebi, kad gėrimas susijęs su nuobodulio jausmu ir nemaža dalis žmonių tokiu būdu sprendžia savo užimtumo problemą.
„Alkoholis kartais tampa laisvalaikio praleidimo būdu, o sportas yra to alternatyva. Pradėdamas sportuoti žmogus išsikelia sau tam tikrus tikslus, kurių neįmanoma pasiekti vartojant alkoholį. Išgėrus, žmogaus kūnas turi ilgokai atsistatinėti, ir dėl to nukenčia sportiniai rezultatai“, – sako jis.
Tai patvirtino ir tyrimo rezultatai – 23 proc. reguliariai besimankštinančių apklaustųjų teigė, jog vartojant svaigiuosius gėrimus sunkiau išlaikyti gerą fizinę formą, o dar 20 proc. patvirtino, kad nuo alkoholio atbaido sunkumas sportuoti kitą dieną po jo vartojimo. O 14 proc. respondentų kaip mažesnio alkoholio suvartojimo kiekio priežastį įvardijo kintančius žmogaus prioritetus ir vertybes.
A. Mačiukas taip pat sako pastebintis, kad reguliariai sportuojant atsiranda drausmė ir savikontrolės jausmas. Šie dalykai neleidžia žmogui stipriai nukrypti į šoną – išgėrus vieną kitą taurę vyno suveikia vidinis stabdis.
„Sakyti, kad sportas gali išspręsti visas problemas būtų drąsu. Tačiau jis gali būti kompleksinio sprendimo dalimi. Sportas turėtų būti pateikiamas kaip alternatyva. Visada paprasta tiesiog kažką drausti, bet naudingiausia žmogui suteikti galimybę pasirinkti“, – sako LSKA vadovas.
Jam antrina ir I. Zokas, pastebėdamas, kad dauguma svarstomų alkoholio vartoj
mo mažinimo priemonių remiasi botago – draudimų ir baudų principu.
„Daugelis tyrimų rodo, kad prasmingo laisvalaikio, užimtumo trūkumas, ypač rajonuose, yra kone chroniška problema. Žmonėms trūksta prieinamų galimybių – „jeigu galėčiau bėgti ant takelio, galbūt nebėgčiau iki artimiausio „taško“.
Tačiau daug kur bėgimo takelių arba paprasčiausiai nėra, arba jie sunkiai prieinami, tad sprintas iki artimiausios parduotuvės mūsuose vis dar sporto šaka, prieš kurios populiarumą lenkia galvą net ir legendinis krepšinis“, – teigia „Spinter tyrimai“ vadovas.
