REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol savivaldybės giriasi, kad „sutaupo“ po pusę socialinėms paramoms ir kitoms išmokoms skirtų pinigų, gyventojai piktinasi, kad jie negauna jiems priklausančių kompensacijų – esą savivaldybių atstovai tyčia nepasako gyventojams, kas jiems priklauso, kad sutaupytų pinigų.

Kol savivaldybės giriasi, kad „sutaupo“ po pusę socialinėms paramoms ir kitoms išmokoms skirtų pinigų, gyventojai piktinasi, kad jie negauna jiems priklausančių kompensacijų – esą savivaldybių atstovai tyčia nepasako gyventojams, kas jiems priklauso, kad sutaupytų pinigų.

REKLAMA

Į tv3.lt kreipėsi kaunietė Raimonda, nurodydama, kad savivaldybės, pažeisdamos įstatymus, neskiria gyventojams jiems priklausančių išmokų.

„Žiniasklaidoje perskaičiau straipsnį, kuriame rašoma, kad Klaipėda pernai net neskyrė (iki pat sausio mėn.) kompensacijų už šildymą, nes, neva, nereikėjo... Labai nustebau, nes tai neįmanoma – juk jei žmogus gauna socialinę paramą, jau automatiškai jam skiriamos ir kompensacijos už šildymą, geriamą vandenį ir karštą vandenį. Tačiau analogiškos kompensacijos turi būti skiriamos ir žmonėms, negaunantiems socialines paramos, bet turintiems mažas pajamas“, – pasakoja moteris.

Kaunietės skaičiavimai

Raimonda įsitikinusi, kad Klaipėdos savivaldybė neteisingai nustatinėjo kompensacijų už šildymo tvarką. Skaitytoja pateikia savo skaičiavimus:

REKLAMA
REKLAMA

Kompensacija būsto šildymui skaičiuojama taip: šeimai ar asmeniui kompensuojama ta būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 20 procentų šeimos (vieno gyvenančio asmens) gaunamų grynųjų pajamų („į rankas“) ir valstybės remiamų pajamų skirtumą. Pavyzdžiui, jei šeimą sudaro 4 asmenys ir šeimos pajamos yra 600 Eur, tai iš jų atėmus kiekvienam šeimos asmeniui priklausančias valstybės remiamas pajamas (102 Eur vienam asmeniui gaunančiam pajamas), lieka 192 Eur. Nuo šios sumos už būsto šildymą šeima moka 20 procentų, tai yra 38,40 Eur. Jei už šildymą, sakykime, bus priskaičiuota 100 eurų, savivaldybė kompensuotų 61,60 Eur.

REKLAMA

Savivaldybė (seniūnija) ne tik privalo skirti įstatymu apibrėžtas paramas, kompensacijas ar išmokas, bet papildomai turi teisę jomis neapsiriboti ir, atsižvelgiant į konkretaus vargstančio gyventojo poreikius, skirti jam papildomas išmokas. O šiuo atveju gaunasi, kad savivaldybės piktnaudžiaudamos tiesiog neišmoka žmonėms net to, kas priklauso, jau nekalbant apie kažkokią papildomą paramą...“ – kalba moteris.

Raimonda taip pat primena, kad kompensacijos už šildymą turi būti skiriamos ne tik miestų daugiabučiuose gyvenantiems nepasiturintiems žmonėms, bet ir tiems, kurie gyvena kaime ir šildosi bet kokia kuro rūšimi.

REKLAMA
REKLAMA

„Esu girdėjusi ir pati susidūrusi, kad savivaldybės darbuotojai žmonėms nuolat sako, kad jiems kompensacijos nepriklauso, tai žmonės tada net ir prašymų nerašo, ir taip gaunasi“, – kalbėjo moteris.

Skaičiuoja teisingai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai nurodė, kam priklauso kompensacijos už šildymą – Raimondos skaičiavimai atitinka realybę:

„Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, kompensacijos teikiamos būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims (nuomos sutartis privalo būti registruota viešame registre).

Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui (po 1 VRP, t. y. po 102 Eur, kiekvienam šeimos nariui) dydžio; karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti – 2 proc. šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui., būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiavimas vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui, kuris gyvena 50 m2 būste ir jo gaunamos pajamos yra 260 Eur per mėnesį:

Už normatyvinį plotą šis asmuo gali mokėti 20 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. (260 Eur – 102 Eur) x 20 % = 31,60 Eur. Taigi asmuo pats už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 31,60 Eur. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis už visą jo turimą būstą yra kompensuojama“, – aiškina ministerijos atstovai.

Gali būti ir didesnė

SADM specialistai tvirtina, kad siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, patikrinus gyvenimo sąlygas, įvertinus realią šeimos ar asmens padėtį bei konkrečias aplinkybes, savivaldybėms suteikta teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrų šeimos pajamų ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui dydžio.

REKLAMA

„Tokiu atveju pensinio amžiaus asmuo, kurio pajamos yra 260 Eur per mėnesį, galėtų mokėti 10 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, t. y. (260 Eur – 102 Eur) x 10 % = 15,80 Eur.

Be to, nepasiturintys gyventojai, turintys teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą (100 proc.) atnaujinant (modernizuojant) būstą“, – pažymi specialistai.

Kompensacijų nebuvo dėl orų

Ministerijos viešųjų ryšių specialistai visgi nurodė, kad skaitytojos kaltinimai Klaipėdos savivaldybei nepagrįsti – jų teigimu, kai orai buvo šiltesni, o šiluma pigo, kompensacijų iki praėjusių metų sausio iš tikro galėjo niekam neprireikti.

REKLAMA

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė nurodė, kad kompensacijos už šildymą iki praėjusių metų sausio Klaipėdoje nebuvo skirtos todėl, kad sezonas buvo šiltas, šildymo kainos sumažėjusios, dėl to pagal formulę niekam tos kompensacijos ir nepriklausė:

„Kompensacijos yra skiriamos, tačiau faktinis kompensacijos dydis apsiskaičiuoja dar nuo kitų rodiklių: nuo kainų, oro temperatūros, sušildytų kiekių ir visa kita – taip išeina nulinės kompensacijos. Aš taip ir komentuoju, kad faktiškai negavo žmonės, nes buvo šiltas sezonas“, – sakė ji.

A. Liesytė atkreipė dėmesį, kad kompensacijų už būsto šildymą, kaip ir socialinės paramos gavėjų mažėja visoje Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Statistika

Kauno Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė tv3.lt nurodė, kad 2014-2015 m. šildymo sezono metu nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją – 18607 šeimos, 24763 asmenys. Tais metais buvo atmeti 340 prašymų dėl kompensacijos.

2015-2016 m. šildymo sezono metu nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją – 15946 šeimos arba 20359 asmenys. Tais metais buvo atmeti 384 tokie prašymai.

Socialinę paramą Kaune šiuo metu gauna 3218 šeimos, 5346 asmenys. Į geriamo vandens ir karšto vandens bei būsto šildymo kompensaciją turi teisę 5032 šeimos.

A. Sudžiuvienė nurodė, kad savivaldybė iki šiol negavo nusiskundimų, kad joje tyčia negautų informacijos apie kompensacijos gavimą.

REKLAMA

Ministerijos duomenimis, kompensacijos už šildymą gavėjų skaičius per penkerius metus sumažėjo kone dvigubai. 2011 m. kompensacijų gavėjų buvo 221 tūkst.,. o 2016 m. pirmą pusmetį – 114,4 tūkst.

Socialinių pašalpų gavėjų per ketverius metus sumažėjo dar daugiau nei dvigubai: 2012 m. socialinių pašalpų gavėjų buvo 221,9 tūkst., o 2016 m. pirmą pusmetį – 99,78 tūkst.

Informacija vieša

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė nurodė, kad 2015 m. kompensacijas už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį gavo 32689 asmenys ir t. y. 8,9 proc. mažiau asmenų nei 2014 m. 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. socialinę pašalpą gavo 13689 asmenys.

REKLAMA

I. Paberžienės duomenimis, 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. priimti 2023 neigiami sprendimai socialinei pašalpai skirti. 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. priimta 1615 neigiamų sprendimų dėl socialinės pašalpos skyrimo. 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. priimta 20,2 proc. (408 sprendimais) mažiau neigiamų sprendimų nei 2015 m. sausio – rugsėjo mėn.

I. Paberžienė atkreipė dėmesį, kad asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP; 1 VRP – 102 Eur; 1,5 VRP - 153 Eur) dydžio arba atsiradus papildomų išlaidų (asmens neįgalumo ar sunkios ligos, nelaimės bei kt. atvejais), taip pat prieglobsčio prašytojams, prieglobstį gavusiems asmenims, kai pajamos vienam asmeniui didesnės nei 1,5 VRP dydžio, bet neviršija 2 VRP (204 Eur) dydžių per mėnesį, gali kreiptis dėl paramos maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo gavimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat tarpininkaujant socialiniam darbuotojui asmenys gali gauti vienkartinį maisto produktų rinkinį arba papildomą paramą maisto produktais kartą per savaitę (iki 2 mėn. trukmės) iš labdaros ir paramos fondo “Maisto bankas”.

Komentuodama situaciją, kad savivaldybėse žmonės negauna reikiamos informacijos dėl kompensacijų, Informacija apie teikiamas paslaugas, jų teikimą reglamentuojančius teisės aktus yra vieša, skelbiama vilnaius savivaldybės internetinėje svetainėje, informacinėse lentose asmenų aptarnavimo vietose, asmenys taip pat konsultuojami bendruoju informaciniu telefonu 8 700 35545.

„Kiekvienas turi teisę kreiptis, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus teisei į paramą nustatyti. Esant abejonėms dėl suteiktų paslaugų kokybės galima kreiptis į atsakingus asmenis ir pasitikslinti gautos informacijos pagrįstumą“, - sakė ji.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų