„Priežeminiams sluoksniams vėstant vandens garai virsta vandens lašeliais, tie lašeliai, žinoma, mikroskopiniai ir juos mes matome kaip rūką. Kuomet yra ramios naktys, vėjas rūko neblaško, tai jis ir kyla. Reiškinys kyla, nes oras naktį atvėsta ir vandens garai virsta vandens lašeliais”, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Dažniausiai rūkas susidaro spalį-gruodį
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje per metus pasitaiko 41-105 rūko dienos. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, mažiausiai Rytų Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės-liepos mėnesiais (pačiame pajūryje liepą-rugsėjį), o dažniausiai spalį-gruodį. Pajūryje rūkai galimi pavasario pradžioje. Vidutinė vieno rūko trukmė yra 4-6 valandos, o maksimaliai gali tvyroti net keletą parų.
„Rūkas gali susidaryti prie pelkių, ežerų, pievų, bet kurioje vietoje, kur yra daug drėgmės. Ten yra daugiau drėgmės, todėl prie tokių sąlygų, kai atšąla, kyla rūkas”, – kalba sinoptikas Naglis Šulija.
Rūkas – vienas pavojingiausių reiškinių kelyje
Rūkas dažnai kyla miestuose, judriuose keliuose, todėl esant rūkui vairuotojams svarbu sumažinti greitį, elgtis atsakingai. Tamsiu paros metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
„Ne veltui saugaus eismo kelių eismo taisyklėse yra sąvoka, kas yra blogas matomumas, tai meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis, nei 300 metrų, netgi žiūrint į kelio parametrus, tai tas reiškinys, blogas matomumas, pas mus pasireiškia pakankamai dažnai, ne vien esant rūkui, stipriam lietui”, – mini Dmitrij Bial, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas.
Svarbiausia matomumas bei kelio danga
Svarbu kelyje įvertinti matomumą, nevažiuoti greitai, jei jis yra prastas.
„Eismo sauga priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Eismo saugos situacija keliuose, jeigu yra vairuojama giedrą dieną, tai natūralu, kad yra geresnė. Sąlygos yra pakankamai geros, geras matomumas, vairuotojas gali matyti aplinką, gali matyti, kas dedasi automobilio priekyje, gale, gali matyti toli, prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, prognozuoti kokia bus situacija, iš anksto imtis tam tikrų veiksmų, pasirinkti saugų greitį, pristabdyti iš anksto, manevruoti. Tai yra labai svarbu”, – mini D. Bial.
Esant kelyje reikia įvertinti kelio dangą, esant rūkui, galima tikėtis vandens pleišto ir kitų reiškinių.
„Po matomumo, svarbiausias tampa automobilio valdymas. Esant rūkui, ar palijus sukibimas su kelio danga pasidaro prastesnis, būna visokių reiškinių, vandens pleišto tarp kelio dangos ir padangos, reikėtų atsižvelgti į tai ir vairuoti pakankamai atsargiai, jeigu yra didelis vandens kiekis ant važiuojamosios dalies, tai neužvažiuoti ant jų, kad automobilio nesumėtytų. Žinoma, reikėtų įvertinti ir sukibimą, prie to priderinti ir vairavimo sąlygas atitinkamas. Mažint greitį, vairuoti ne staigiai, o tolygiai, pasirūpinti padangomis”, – klaba D. Bial.
Netikėtumo faktorius
Pirmasis tais metais įvykęs reiškinys galimai sukels daugiau eismo įvykių.
„Jei pagalvoti apie meteorologinius reiškinius atskirus, tai pavojingas stiprus rūkas, kuris dažniausiai pasirodo šaltuoju metų laiku. Tuomet auto įvykių padidėja tikimybė. Jie nebūtinai įvyks, bet tikimybė yra didesnė. Tikriausiai pavojingiausias dalykas yra pirmasis reiškinys tais metais. Po gražių vasaros dienų staiga ateina ruduo, pradeda stipriai lyti, arba atvirkščiai ateina žiema pirmas sniegas iškritęs, pirmas lietus toks stipresnis. Suveikia tas netikėtumo faktorius”, – klaba dr. Justinas Kažys.
