REKLAMA
REKLAMA
Savo vardą žino daugelis gyvūnų, tačiau net pats protingiausias šuo nesugeba sugalvoti sau vardo, juo labiau savo gentainiams. O štai delfinai tai sugeba, visai kaip žmonės.
REKLAMA
Delfinai žino savo pačių sugalvotus vardus ir vadina vieni kitus. Jų kalba – aukšto dažnio švilpimų rinkinys. Atsiliepia šie gyvūnai tik išgirdę savo vardą.
Mokslininkai įsitikino, kad kalbėdami du delfinai gali aptarinėti ir trečią. Ypač dažnai savo vardą kartoja patelės, kurios susilaukia jauniklių. Manoma, kad taip yra todėl, kad mažyliai žinotų motinos vardą ir šauktų ją artėjant pavojui.
Žmonės tyrę delfinus vieningai sutarė, jog jų kalba – informatyvi. Maža to, išskiriami šeši lygiai: garsas, skiemuo, žodis, paprasta frazė, sudėtinga frazė ir nauja eilutė.
