REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas iš naujo svarstys Darbo kodeksą

Daugybę ginčų ir priešiškumo sukėlęs Darbo kodeksas siunčiamas atgal svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Profsąjungos stoja prezidentės užnugarin ir reikalauja Kodekso su jos pataisomis, kai tuo tarpu investuotojai ir verslininkai teigia, kad nors Seimo priimtas Darbo kodesas netovulas, jis daug geresnis nei su prezidentės pataisomis. 

Daugybę ginčų ir priešiškumo sukėlęs Darbo kodeksas siunčiamas atgal svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Profsąjungos stoja prezidentės užnugarin ir reikalauja Kodekso su jos pataisomis, kai tuo tarpu investuotojai ir verslininkai teigia, kad nors Seimo priimtas Darbo kodesas netovulas, jis daug geresnis nei su prezidentės pataisomis. 

REKLAMA

Į paskutinę šios kadencijos sesiją susirinkęs Seimas šeštadienį nutarė pradėti svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus dėl vetuoto naujojo Darbo kodekso.

Už tai balsavo 95 Seimo narių, o 23 parlamentarai balsavo, kad birželio mėnesį patvirtintas Darbo kodeksas būtų laikomas nepriimtu.

Grąžintą įstatymą su prezidentės pataisomis svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 14 d.

REKLAMA
REKLAMA

Po balsavimo premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad prezidentei prieš pateikiant veto derėjo aptarti siūlomas pataisas drauge su profesinėmis sąjungomis, partijų lyderiais ir kitais socialiniais partneriais.

REKLAMA

„Aš savo pozicijos laikausi ir bučiau buvęs labai patenkintas, kad prieš vetuojant įstatymą būtų buvę susodinti profsąjungiečiai, premjeras, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, visų partijų atstovai už stalo ir tikriausiai tuo metu būtume suradę sutarimą ką pakoreguojame, kokius straipsnius pataisome, kad prezidentė nevetuotų. Tikrai šitą būtume pasiekę ir nebūtų tokio chaoso, piketų“, - šeštadienį Seime žurnalistams sakė premjeras.

Jo teigimu, naująjį Darbo kodeksą turėtų priimti dar šios kadencijos Seimas.

„Jeigu norime eiti tam tikru sąstingio keliu, galima palikti ir kitam Seimui, bet atsiminkime, kad naujas Seimas susirinkęs tikrai nepuls daryti struktūrinių reformų“, - kalbėjo A.Butkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius Seime teigė, kad didžiausia problema svarstant naująjį Darbo kodeksą yra ne jo turinys, o jo priėmimo procedūra.

„Remiame prezidentės veto ne todėl, kad mums viskas patinka, manome, kad kai kurias nuostatas reikės taisyti, bet remiame, nes šitame Seime reikės priimti Darbo kodeksą. Raginame priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, o po to tartis dėl kai kurių nuostatų ir pataisų, kad neliktų problemų verslo ir turėtume subalansuotą ir veikiantį Darbo kodeksą“, - Seimo salėje kalbėjo A.Kubilius.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat pritarė idėjai priimti svarstyti prezidentės veto, o vėliau teikti naujus pasiūlymus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manyčiau, kad geriau ištaisyti klaidą, negu likti klaidoje, ir tikrai priimti Darbo kodeksą su pataisomis ir vėliau dar ir papildomai kai ką pataisant“, - teigė B.Vėsaitė.

„Darbiečių“ vadovas Seime Kęstutis Daukšys ragino nesvarstyti prezidentės veto ir palikti galioti senąjį Darbo kodeksą.

„Tas Darbo kodeksas, kurį Seime priėmėme nebuvo pats tobuliausias, dar ir geresnis gali būti, bet jis priimtas po ilgų diskusijų tarp profsąjungų, darbdavių, tarp verslo ir kitų partnerių. Staiga prieš rinkimus nutariama, kad tą Darbo kodeksą reikia padaryti vos ne iš naujo. Geriau palikime kitam Seimui spręsti Darbo kodekso likimą, šiandien tą kodeksą, kuris Seime buvo priimtas, laikykim nepriimtu, o naujas Seimas nuspręs, kuri nuostata geresnė, kuri blogesnė“, - parlamente kalbėjo K.Daukšys.

REKLAMA

Seimas taip pat nutarė pradėti svarstyti prezidentės D.Grybauskaitės siūlymus dėl vetuoto vadinamojo ilgalaikių išmokų įstatymo. Prezidentės pataisas dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo svarstys parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris savo išvadas Seimui teiks po savaitės.

Seimas birželio pabaigoje nustatė papildomas išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbusiems atleistiems asmenims. Už 5-10 metų darbą tokiems darbuotojams iš specialaus fondo būtų mokama vienos, už 10-20 metų - dviejų, o ilgiau - trijų vidutinių algų dydžio išmoka. Įstatymas numato, kad šios garantijos nepasikeis, o atleidžiamiems darbuotojams bus mokamos papildomos išmokos. Išmokos būtų ribojamos ir jos negalėtų viršyti trijų minimalių mėnesio algų.

REKLAMA

Ši tvarka negalios atleistiesiems iš biudžetinių įstaigų, pavyzdžiui, savivaldybės, ministerijos, ligoninės, mokyklos ir panašiai, bei iš Lietuvos banko. Jiems nustatyto dydžio ilgalaikio darbo išmokas mokės darbdavys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos pradžioje vetavo Seimo birželį priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.

Iš viso prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių. 

Investuotojų forumas: balsavimas Seime – žingsnis konkurencingesnės Lietuvos link

Asociacija „Investors‘ Forum“ palankiai vertina Seimo sprendimą iš svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Darbo kodeksą. Investuotojai tikisi, kad parlamentarai pademonstruos ryžtą kreipti Lietuvos ekonomiką pažangos ir konkurencingumo keliu bei paliks galioti birželį priimtą naująjį Darbo kodeksą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Balsavimas Seime palieka erdvės optimizmui, tad tikimės, kad Seimui pakaks ryžto uždegti žalią šviesą ilgai lauktai reformai. Kviečiame parlamentarus palikti galioti birželį priimtą kompromisį Darbo kodeksą ir nelaukti daugiau signalų iš stambiųjų verslo korporacijų, galinčių palikti Lietuvos darbuotojus prie „suskilusios geldos“. Mažiausi vidutiniai atlyginimai tarp Europos sąjungos šalių regione kalba už save“, − sako Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Pasak asociacijos atstovų, nelankstūs, perdėm biurokratizuoti darbo santykiai yra vienas didžiausių iššūkių, mažinančių tarptautinį Lietuvos patrauklumą. „Investors‘ Forum“ atliekamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, 85 proc. investuotojų darbo santykių reguliavimą laiko prioritetine pokyčių reikalaujančia sritimi. Paklausti apie iššūkius verslui kasdienėje veikloje, 41 proc. investuotojų pažymėjo susiduriantys su problemomis dėl esamo darbo santykių reguliavimo.

REKLAMA

„Apie būtinybę lanksčiau reguliuoti darbo santykius kalbame pastaruosius dešimt metų. Per šį laiką Lietuva realiai pamatė ir pajautė, kokią naudą suteikia kiekvienas naujas investuotojas, kaip užsienio verslas kelia šalies ekonominius rodiklius, kuria darbo vietas ir gerovę. Seimo sprendimas rodo, kad politikai vertina investuotojų indėlį, todėl kviečiu nesustoti ir užbaigti kadenciją išmintingais sprendimais, kurie turės įtaką ateinantiems dešimtmečiams“, − kalbėjo R. Valiūnas.

Birželį Seimo priimtą Darbo kodeksą asociacija vadina kompromisu, galinčiu nukreipti Lietuvą pažangos keliu. Verslo atstovai tik apgailestauja, kad Prezidentės veto įstatymui ir jį lydėjusios politinės diskusijos pasiuntė neigiamą žinią užsienio investuotojams, jog Lietuva nesiryžta įgyvendinti būtinų reformų. O priėmus valstybės vadovės siūlomas Darbo kodekso pataisas, tokia žinia būtų tik dar labiau sustiprinta.

REKLAMA

„Prezidentės siūlomo pataisos apribotų darbdavių galimybes ir paskatas samdyti naujus darbuotojus bei kurti darbo vietas, plėtoti veiklą Lietuvoje. Daugelis siūlymų neatitinka verslumo dvasios, nes jie neskatina vykdyti plėtros. Naikinama nulinė sutartis, darbo ir laiko reguliavimas netenka prasmės, nes iš trijų mėnesių laikotarpio paliekamas tik mėnuo laiko suminei darbo apskaitai. Terminuotas sutartis neterminuotam darbui galima pamiršti, nors ES direktyvos tokias sutartis laiko instrumentu, kaip grąžinti žmones į darbo rinką, suteikti jiems naujų įgūdžių. Tikimės, kad parlamentarai atsispirs priešrinkiminėms pagundoms ir galiausiai pasirinks tuos sprendimus, kurie bus iš tiesų naudingi ekonomikai, darbo vietų kūrėjams ir dirbantiesiems“, − teigia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atmesti prezidentės veto ir palikti galioti birželį priimtą Darbo kodeksą parlamentarus ragina ne tik verslo organizacijos. Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei šią savaitę buvo įteiktas 200 visuomenės veikėjų ir darbo vietų kūrėjų pasirašytas kreipimasis, kuriuo taip pat raginama rinktis pažangesnį darbo santykių reguliavimą. Kreipimesi pastebima, kad prastėjant Lietuvos demografinei padėčiai, valstybę šiuo metu išlaiko vos apie 900 tūkst. privačiame sektoriuje dirbančių mokesčių mokėtojų. Lietuvos mokslininkų sukurtas naujas socialinis modelis sustiprintų privačią iniciatyvą, suteiktų daugiau pasirinkimo į rinką įsiliejantiems naujiems darbuotojams.

REKLAMA

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva pagal darbo rinkos efektyvumą užima 53-ąją vietą, pagal darbo santykių lankstumą - 102-ąją, o pagal atleidimo iš darbo sąnaudas - 109-ąją. Anksčiau darbo santykius reformavusios Estija ir Latvija pagal šiuos rodiklius yra gerokai aukščiau.

Prezidentės pataisos

Šalies vadovė į Darbo kodeksą siūlo grąžinti konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui kodekso nuostatos turėtų būti aiškinamos darbuotojo naudai.

Taip pat teikiamais siūlymais siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.

REKLAMA

Socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms, kai žmogus atleidžiamas iš darbo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminą siūloma ilginti iki 3 mėnesių; atleidžiant darbdavio valia, išeitinė kompensacija siūloma didinti nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, siūloma mokėti ne 1, o 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. Tais atvejais, kada darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, siekiama numatyti neribotą netesybų dydį, netaikant naujajame kodekse nustatytų 3 darbuotojo VDU „lubų“.

Prezidentė taipogi siūlo atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Pagal teikiamus pasiūlymus terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui galėtų būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.

REKLAMA
REKLAMA

Į Darbo kodeksą siūloma grąžinti sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsaugą – kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką. Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje siūloma suteikti papildomas kasmetines atostogas.

Prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl darbo tarybų steigimo privalomumo ir suteikti papildomą apsaugą profsąjungų lyderiams nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, nustatyti demokratiškesnę Trišalės tarybos sudarymo tvarką.

Investuotojų forumo požiūris vertinant prezidentės pateiktas pataisas:

• Pareiga tenkinti darbuotojų prašymą dėl neviso darbo laiko (praktikoje – 5 papildomos apmokamos atostogų dienos)

• Pareiga padėti darbuotojams vykdyti šeimyninius įsipareigojimus

• Solidari atsakomybe perdavus verslą už darbuotojams neišmokėtus atlyginimus

• Pareiga suteikti ir apmokėti už mokymosi atostogas (10 dienų su puse atlygio)

• Pareiga parengti lyčių lygybės ir psichologinio smurto prevencijos planus

• Teisė gauti vienodą atlyginimą už tokios pačios kvalifikacijos reikalaujantį darbą

• Administracinė našta verslui dėl informavimo apie nuotolines sutartis, laikinas sutartis, t.t.

• Papildomos išlaidos darbdaviui sutarties neįsigaliojimo atveju

• Pareiga atsakyti į darbuotojo prašymą keisti darbo sąlygas

• Eliminuojamos terminuotos darbo sutartys: o naujas ribojimas, kad ne daugiau 20% sutarčių gali būti terminuotos o sutrumpintas terminas nuo 5 m. iki 2 m. o ženkliai didėja nedarbo draudimo įmoka (nuo 1,1% iki 3,6%) o nuolatiniam darbui sudaromos tik sutarus su profsąjungomis, eliminuojant darbo tarybas

REKLAMA

• Suminė darbo laiko apskaita – apskaitos laikotarpis sutrumpintas nuo 4 iki 1 mėnesio

• Darbuotojas gali dirbti pas konkurentą darbo sutarties metu

• Streiką gali skelbti ketvirtadalis profsąjungos narių be kolektyvo pritarimo

• Profsąjungos perima visas darbo tarybų funkcijas, de facto jos naikinamos

• Darbo tarybos nebegali sudaryti kolektyvinių sutarčių, o jų visas funkcijas perima profsąjungos, kurių realiai dengia tik apie 3% darbuotojų

• Didžiausia profesinė sąjunga perima mažųjų profsąjungų kontrolę (LPSK)

• Įteisinamas interesų konfliktas leidžiant giminėms dirbti vienoje darbovietėje

• Brangina darbą naktį - darbo laikas sutrumpinamas iki 7 val. o mokama už 8 val.

• Nebelieka interesų konflikto, todėl atsiranda galimybė artimiesiems dirbti

• Įvedamas laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimas  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų