„Nors euro zonos ūkyje matyti pragiedrulių, vis dėlto jo augimas nepatenkinamas, galimų naujų audrų tikimybė – reali, o kai kurių valstybių ar institucijų pastangos – nepakankamai veiksmingos“, – sako V. Vasiliauskas ir pabrėžia, kad šiame raidos etape geidžiamą rezultatą gali užtikrinti tik bendri, sutelkti, gerai koordinuoti ir visoms dalyvaujančioms šalims vienodai privalomi sprendimai.
Lietuvos banko vadovas pastebi, kad Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma skatinamoji pinigų politika davė apčiuopiamą rezultatą – sustiprino finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą, sumažino skolinimosi kainą ir esmingai paskatino realiosios ekonomikos kreditavimą. Tačiau, jo teigimu, bendroji euro zonos pinigų politika nėra pajėgi vienodai veiksmingai atremti iššūkius, kuriuos patiria šalys, besiskiriančios skolos ir deficito lygiais, turinčios skirtingų struktūrinių problemų ir besivystančios skirtingais ekonominiais ciklais.
Pasak V. Vasiliausko, Europa, jau bemaž dešimtmetį ieškanti ekonomikos gaivinimo ir skatinimo sprendimų, vis dar neturi pakankamai veiksmingų bendrųjų fiskalinių priemonių, todėl Lietuvos bankas pritaria pirmininkaujančios Slovakijos iniciatyvai svarstyti glaudesnės fiskalinės integracijos idėjas ir yra pasirengęs aktyviai dalyvauti Bratislavoje vykstančioje diskusijoje. Lietuvos banko vadovas tų priemonių ir apskritai rengiamo susitikimo svarbą įvertino taip: „siūlomos bendrosios fiskalinės priemonės galėtų tapti realiu poslinkiu ES fiskalinės sąjungos link, todėl šiandien, dalyvaudami pirminiuose projektavimo darbuose ir siekdami sukurti tikrai gyvybingą darinį, privalome pasirūpinti, kad jo veikimas būtų grindžiamas ne tik šalių solidarumo, bet ir bendros atsakomybės bei vienodų standartų taikymo principais“.
„Pradėdami svarstyti naujas idėjas, privalome išgyvendinti senąsias ydas“, – dar atkreipia dėmesį Lietuvos banko pirmininkas ir pabrėžia, kad bendrai priimtų sprendimų turi būti laikomasi be išlygų, o šalių solidarumas negali pasireikšti vien tik reguliariu lėšų pervedimu šalims, stokojančioms pastangų struktūriškai reformuotis. Jo įsitikinimu, kuriamos naujos bendrosios fiskalinės priemonės ir jų taikymo taisyklės turi būti paprastos, aiškios ir būtinai neišvengiamos, nes nevykdomi įsipareigojimai, pažeidėjams taikomos išimtys ir išlygos mažina pasitikėjimą taisyklių sistema ir neskatina jos laikytis.
Europos Komisija ES šalims yra pateikusi rekomendacijas dėl reformų įgyvendinimo, tačiau nė viena iš pernai pateiktų 102 rekomendacijų nėra iki galo įgyvendinta.
Prie geresnio rizikos ES finansų sistemoje valdymo prisidėtų bendrosios ES rinkos atvirumo didinimas, ypač kapitalo srityje, ir bendra indėlių garantijų sistema.
