REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jei atidžiau paanalizuotume žmogų, patekusį į stresinę situaciją, pastebėtume, kaip keičiasi jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas, kaip kaklas, vidaus ar lytiniai organai.

Jei atidžiau paanalizuotume žmogų, patekusį į stresinę situaciją, pastebėtume, kaip keičiasi jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas, kaip kaklas, vidaus ar lytiniai organai.

REKLAMA

„Užsitęsus stresinei būsenai neišvengiamai susidursime su vienokiais ar kitokiais vidaus organų sutrikimais, kadangi tokiose situacijose vyrauja simpatinė nervų sistema, kitaip dar vadinama „kovos arba pabėgimo“ sistema, kurios tikslas apsaugoti mus grėsmės atveju. Tuomet daug kraujo priteka į širdį ir griaučių skersaruožius raumenis, o žarnynas lieka nuošalyje, tad ten pradeda trūkti maistinių medžiagų.

Ilsintis vyrauja parasimpatinė nervų sistema, kitaip dar vadinama „ilsėkis ir virškink“ sistema, kuomet daug kraujo priteka prie virškinimo sistemos organų. Taip pat svarbu suprasti, kad visi vidaus organai tvirtinasi prie diafragmos, todėl giliai kvėpuojant diafragma (kvėpuojant pilvu), vidaus organai verčiami nuolatos judėti. Visgi, kvėpuojant paviršutiniškai bei nuolatos susigūžus, vidaus organus suspaudžiame ir neleidžiame laisvai judėti diafragmai“, – pasakoja kineziterapeutė Greta Baronaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Kokius negalavimus iššaukia stresas?

Pašnekovė teigia, kad praktikoje nuolat pasitaiko įvairiausių negalavimų atvejų, tačiau dažniausiai skundžiamasi virškinimo sistemos ir širdies sutrikimais: užkietėję viduriai, skrandžio skausmai, pilvo pūtimas, širdies „permušimai“, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis – dažniausiai girdimi nusiskundimai.

REKLAMA

„Vis dėlto, stresas stresui nelygus, todėl teigti, kad žala vidaus organams ilgalaikė ar trumpalaikė, sudėtinga, viskas priklauso nuo to, kaip stipriai sureaguos mūsų organizmas. Jeigu stresas nedidelis ir trumpalaikis tikriausiai šis organams pakitimų ilgesniam laikui nesukels, tačiau jei kamuoja stiprus, greitai nesibaigiantis stresas, gali nutikti taip, kad kūnas nesugebės atpalaiduoti visų užspazmavusių audinių. Pastarųjų pradžioje galite nejausti, bet nuo jų prasidės lėti pakitimai organizme, kurių simptomus pajausime vėliau.

Kaip tai išspręsti? Kartais užtektų įdėmiau įsiklausyti į savo kūną. Jeigu jaučiate nugaros skausmus, vidurių užkietėjimą, virškinimo sutrikimus ir pastebite, jog simptomai paaštrėja patyrus stresą, susijaudinus, tuomet greičiausiai jau turite atsakymą nuo ko reikia pradėti spręsti problemą“, – pataria specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Susidoroti su stresu kiekvienas gali savaip

Pasak kineziterapeutės, vieno atsakymo, kaip susitvarkyti su stresu tikrai nėra, nes vieniems atsipalaiduoti padeda knygos, kitiems joga ar buvimas gamtoje. Kiekvienas privalo įsiklausyti į save ir atrasti tai, kas jam tinka labiausiai.

„Visgi, žmonėms, patiriantiems nuolatinį stresą, visada rekomenduoju atlikti tam tikrus kvėpavimo pratimus, kurie padeda nusiraminti, atpalaiduoti diafragmą, pagerinti vidaus organų funkciją ir padėti kūnui susidoroti su patiriamu stresu“, – skaitytojams rekomenduoja Greta Baronaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų