„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių. Tačiau jis pažymi, kad dažnai jos ieškomos ne ten, kur yra.
„Viena svarbiausių priežasčių, nes dominuoja žemos pridėtinės vertės sektoriai: tiek pramonės, tiek paslaugų. Tiktai apie 13% viso privataus sektoriaus sudaro žinioms imlios paslaugos. Siekiant artėjimo prie ES, pirmiausia reikėtų didinti dalį šalies ekonomikoje tų įmonių, kur didesnė pridėtinė vertė“, – sako ekonomistas.
Tačiau pastaraisiais metais pastebimas spartesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 8,1 proc. didesnis nei prieš metus. Ir tai vyksta ne tik dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) augimo, sako N. Mačiulis.
„Tai lėmė tiek MMA didėjimas, tiek darbo užmokesčio fondo skaidrėjimas – mažesnė dalis darbuotojų gauna priedus vokeliuose. Iš dalies neoficialiai gaunamą dalį pakeitė oficialiai gaunamas didesnis MMA“, – sako ekonomistas.
N. Mačiulis: nežinia, kaip politikai planuoja padidinti atlyginimus
Prieš rinkimus partijos pateikia savo rinkimines programas, kuriose žada vidutinį darbo užmokestį į rankas padidinti iki maždaug 1000 eurų. N. Mačiulio nuomone, valdžios įtaka didinant atlyginimus labai ribota: jį gali didinti tik per MMA arba mažindami mokestinę naštą.
„Tiek MMA, tiek viešojo sektoriaus atlyginimus galima didinti, bet tikrai ne tokiais tempais, kad iki 1 tūkst. eurų padidėtų. Vadinasi lieka didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Per ateinančius 4 metus turėtų padidėti. Tai nėra misija neįmanoma“, – sako ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir mokestinė reforma turėtų būti prioritetai.
„Mažėja darbo mokesčiai bei tuo pačiu kovojama su socialine atskirtimi, su pajamų nelygybe. Didžiausią naudą dėl MMA gauna vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai. Tai čia išliks teigiamos tendencijos. Neigiamos susijusios su užimtumo mažėjimu. Nors emigracija padidėjo, užimtumas augo. Tai įvyko dėka sparčiai augančio darbo jėgos aktyvumo – vis didesnė dalis ieško darbo ir nepasitenkina tik socialinėmis išmokomis ar neoficialiomis pajamomis“, – vertina N. Mačiulis.
Grynoji emigracija per 7 šių metų mėnesius padidėjo net 16 proc. – užimtumas pirmąjį pusmetį išaugo 2,4 procento.
Visgi ekonomisto nuomone, prognozuojama, kad VDU augimas sulėtės, o derybinė galia gerės – nedarbas artėja prie istorinių žemumų, vis mažiau darbuotojų pretenduoja į vieną laisvą darbo vietą, vis mažiau kvalifikuotų darbuotojų, kurie neturi darbo. Tai kelia derybinę galią.
„Net jei valstybė nebedidins MMA tokiais tempais kaip anksčiau, vis tiek išliks augimas apie 6 proc. per metus. Mes prognozuojame, kad 2018 metais vidutinis altyginimas bus apie 664 eurus. Tai yram vis dar mažiau nei 1000 eurų. 2020 metais būtų galima priartėti prie 800 eurų per mėnesį“, – teigia N. Mačiulis.
Pasak jo, įgyvendinus kai kurias struktūrines reformas, būtų galima pakelti ekonomikos augimą iki 4–5 proc., tačiau jų nesiimant sunku tikėtis pokyčių atlyginimuose – kol kas Lietuva tenkinasi vidutinių pajamų spąstais, įvertina ekonomistas.
Ž. Šilėnas: iš dalies partijų pažadai įgyvendinami
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad jei pasaulyje nenutiks netikėtumų, atlyginimai turėtų augti po 5 proc. per metus, kaip iki šiol. Tačiau imantis ryžtingį žingsnių pritraukiant investicijas ir brangias darbovietes, procentai dar padidėtų. Kitas žingsnis didesnių atlyginimų link – mokesčių mažinimas.
„Siekti aukštų atlyginimų yra gerai, tačiau reikia ekonominio augimo ir, kad valdžia kiekvieną dieną priimtų teisingus įstatymus. Tada kažkas panašaus įmanoma“, – sako Ž. Šilėnas.
Pasak jo, nors NPD yra politinis dydis ir politikai jį nustato tiek, kiek nori, padidinti jį dvigubai būtų per daug. Mažinti mokesčius galima per „Sodros“ įmokų mažinimą, gyventojų pelno mokesčio mažinimą.
Ekonomistas pastebi, kad atlyginimai pastaruosius 4 metus augo greičiau nei bendras vidaus produktas (BVP). Tačiau visame pasaulyje esant lėtam ekonomikos augimui, nereikėtų tikėtis, kad atlyginimai kartu su ekonomika augs smarkiai.
„Jei politikai sako, kad mes pasieksime tokį ekonomikos augimą, tai jie savo planuose turi būti nusimatę, kad turi įgyvendinti labai daug reikalingų reformų, kurios paskatintų investicijų atėjimą į Lietuvą. To geras pavyzdys – Darbo kodeksas. Lyg ir visos partijos susitarė keisti, bet vis tiek esame kol kas nežinioje“, – sako ekonomistas.
Viešajame sektoriuje atlyginimai augo 5,9 proc., o privačiame – 9,4 procento. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2017 ir 2018 metais darbo užmokesčio augimas sulėtės iki 6 proc., bet vis tiek išliks daug spartesnis nei infliacija, kuri sieks, atitinkamai, 3,0 ir 2,5 procento.
