REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
6
Statybos  (nuotr. Karolio Kavolėlio)

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą.

6

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą.

REKLAMA

Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija. Vilniuje šiuo metu įgyvendinama apie 80 gyvenamų namų projektų, tai daugiau nei prieš krizę.

„Potencialas augti pasiūlai yra didesnis nei potencialas augti paklausai. Manau, kad kainų didėjimui šansų yra labai nedaug. Nors žiūrint iį ekonominės pusės, tendencijos kainoms didėti yra: atlyginimai didėja, darbo jėgos statybose velniškai trūksta, darbininkus iš užsienio įsivežti komplikuota. Kuo daugiau trūksta darbo jėgos, tuo labiau didėja jų kaina, brangsta statybos, o statybos kainai didėjant turėtų ir būsto kaina augti, tačiau negalime jos kelti, nes konkurencija labai didelė. Kol pasiūla bus didesnė nei paklausa, tuo mažesnė tikimybė kainoms didėti“, – įsitikinęs A. Avulis.

„Hanner“ vadovas A. Avulis su portalo tv3.lt skaitytojais dalinasi ir kitomis NT tendencijų Lietuvoje įžvalgomis.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindo formuotis burbului nėra

Pagrindinis burbulo požymis tai, kad kainos kyla ir nors visų noras dalyvauti NT rinkoje ir investuoti sukuria įspūdį, jog formuojasi naujas NT burbulas, A. Avulis įsitikinęs, kad reikia atskirti kas yra burbulas ir kas tik susižavėjimas investicijomis.

REKLAMA

„NT kainos, mano nuomone, nekyla arba kyla labai nedaug. Be to bankai labai atsakingai išdavinėja paskolas. Prieš krizę buvo visai kitaip, bankai patys siūlė pinigus, nori nenori, sakydavo imk ir nusipirk butą. Šiandien to nėra“, – pasakoja pašnekovas.

Jis taip pat pastebi, kad skiriasi ir kainų augimas. Prieš krizę kainos augo kiekvienais metais po 20 proc., kai kuriais metais net 30 proc. ir tai skatino spekuliantus investuoti į NT, su tikslu jį vėliau perparduoti.

„Šiandien tokių spekuliantų rinkoje nėra, nes kaina neužauga. Jei būsto kainos augtų, tikrai atsirastų spekuliantų, kurie norėtų perpardavinėti būstą. Bet jei spekuliantų nėra, tai ir kainų augimo nėra“, – teigia A. Avulis.

REKLAMA
REKLAMA

Kitas aspektas, pasak pašnekovo, užtikrinantis, kad nesiformuotų NT burbulas – subalansuota pasiūla ir paklausa. Didžiulė pasiūla neleidžia kainoms nepamatuotai kilti į viršų.

„Rinka aktyvi, bet nemanau, kad visą laiką taip bus. Šiandien ir tos kompanijos, kurių pagrindinis verslas yra maisto pramonė ir mažmeninė prekyba noriai investuoja į NT. Manau, kad kažkurią dieną jos supras, kad šitas verslas nėra realiai toks gražus ir geras, kaip iš šalies atrodo. Kai pradedi imtis kokio verslo greitai supranti, kiek ten visokių klausimų, kiek ten problemų“, – mano A. Avulis.

Bent metus dar gyvensime žemų palūkanų aplinkoje

Pasak A. Avulio, nors sunku prognozuoti, kad su palūkanomis darysis ilguoju laikotarpiu, bent 12 artimiausių mėnesių jos turėtų laikytis žemos. Europos centrinio banko (ECB) vykdoma politika skatina vartojimą, o NT ypatingai su tuo susijęs, mano pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Būsto pirkimas daugeliu atveju susijęs su paskolomis. Žmogus gauna 1000 eurų atlyginimą – jis gali pasiimti paskolą, mokėti palūkanas ir dar kažkiek pats išgyventi. Lietuvos kai kuriose srityse atlyginimai auga gerokai daugiau nei 5 proc. Tas atlyginimų didėjimas ir sąlygoja, kad žmonės gali lengviau paimti kreditą, nes palūkanos mažos ir gauna didesnius atlyginimus. Žmonės nori gerinti savo gyvenimo sąlygas, o tai pirmiausia susiję su automobiliu ar būsto įsigijimu bei atostogomis“, – pasakoja „Hanner“ vadovas.

A. Avulis pabrėžia, kad NT rinka Vilniuje bus tol aktyvi, kol didės gyventojų skaičius. Dabartinė statistika tai ir rodo, kad Vilnius yra vienintelis miestas Lietuvoje, kur gyventojų daugėja.

REKLAMA

„Sakoma, kad Kaunas atsigauna, tačiau ten vis tiek gyventojų skaičius mažėja. Vilniuje didėjant gyventojų skaičiui matyti, kad atsiranda poreikis būstą ir nuomotis, ir įsigyti. Kadangi matome, kad poreikis kiekvienais metais po truputį auga, dėl to atsiranda ir daugiau norinčių investuoti į gyvenamąjį sektorių. Tad čia NT rinka yra aktyvi ir bus aktyvi“, – teigia jis.

Pašnekovo nuomone, tikimybė, kad NT rinka išliks aktyvi Vilniuje – didžiulė.

„Mano nuomone, mažuose miesteliuose gyventojų skaičius sistemingai mažės. Žmonės iš miestelių kelsis į Vilnių. Yra pakankamai didelė tikimybė, kad Vilniuje gyventojų skaičius vis po truputį didės“, – svarsto A. Avulis.

REKLAMA

Nauji iššūkiai laukia senųjų Vilniaus viešbučių

Vilniuje itin suaktyvėjo viešbučių plėtra. Neseniai NT plėtros įmonė „Eika“ paskelbė bendradarbiaujanti su „Hilton“ ir statysianti viešbutį netoli Lukiškių aikštės, po kiek laiko apie savo franšizės sutartį su tarptautiniu tinklu „Hilton Worldwide“ paskelbė „Vičiūnų grupė“. Jie viešbutį statys šalia Mindaugo tilto.

O štai „Hanner“ rugpjūtį pradėjo viešučio statybas vietoje „Žalgirio“ stadiono.

„Kapitalizmas nuo socializmo skiriasi tik vienu dalyku – socializme viskas suplanuota, sudėliota ir dažniausiai niekas neįvyksta, žmonės skursta. Kapitalizmo principas kitoks – rizikuojama, investuojama ir dažnai susidaro perprodukcija. Dėl tos perprodukcijos vyksta ekonominiai ciklai kada kylama ir krentama, kylama ir krentama. Matyt, mums nepavyks tų ciklų Lietuvoje išvengti. Čia kiekvienas verslininkas prisiima rizikuoja statydami viešbučius, biurus, gyvenamus namus. Kiekvienas turi savo taktiką, strategiją kaip tas rizikas valdys ir kaip bus tuo atveju, kai bus perprodukcija“, – sako A. Avulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Avulio, kiekvienas kuria strategiją kaip išsiskirti savo viešbučiu. Štai jų vykdomas projektas „Žalgirio“ stadiono vietoje išdygs šalia Sporto rūmų, kurie taps Kongresų rūmais. Čia vyks tarptautinės konferencijos, parodos, koncertai.

„Mūsų viešbutis bus per 100 metrų nuo Kongresų rūmų. Manome, kad puikiai atitiksime poreikius tų, kurie atvyks į ten vyksiančius renginius. Taip pat nuo mūsų viešbučio iki Katedros aikštės labai nedidelis atstumas ir tokį atstumą nueiti nėra problema“, – teigia jis.

Nors Vilniuje viešbučių nemažai, tačiau pažvelgus į kitų šalių sostines matyti, kad dar tikrai skiriamės.

„Jei Vilniuje atsiras tarptautinių viešbučių tinklo vardų, manau, kad jie turi tam tikrą perspektyvą. Viešbučio sėkmė priklauso ir nuo lokacijos. Vilniuje tikrai nemažai viešbučių, kurie neatitinka visos eilės tarptautinių reikalavimų, viešbučių standartų. Galbūt jie patirs daugiau sunkumų, jei rinka bus perpildyta“, – svarsto A. Avulis.

A. Avulis informuoja, kad beveik 8 hektarų įsigytame sklype prie „Žalgirio“ stadiono planuojama dirbti 9 metus. Šalia viešbučio, naujųjų Kongreso rūmų bus vystomi ir kiti projektai. Kol kas projektas vykdomas sklandžiai, darbai nestringa.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų