Didžiausias nedarbas – Alytaus ir Utenos apskrityse
Jau kelerius metus aukščiausias nedarbo lygis fiksuojamas Alytaus ir Utenos apskrityse. Čia jis atitinkamai siekia 15,4 ir 14 proc. ir, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, gerokai viršija šalies vidurkį.
„Labai didelę įtaką ekonominei situacijai regionuose ir gyventojų užimtumui turi ne tik didieji, bet ir smulkūs bei vidutiniai verslai. Todėl svarbiausias klausimas – kiek, atmetus valstybės ir savivaldybės įstaigas, juose yra įmonių, kuriančių darbo vietas konkrečioje apskrityje. Nagrinėdami šią statistiką matome, kad skaičiai tarpusavyje smarkiai susiję“, – sako „Danske Bank“ Vilniaus regiono vadovas Algirdas Vilys.
Pavyzdžiui, Utenos apskrityje šių metų pradžioje veikė 1 303 uždarosios akcinės bendrovės, 517 individualiųjų įmonių ir 70 mažųjų bendrijų. Palyginus su kitais Lietuvos regionais, tai – vieni mažiausių skaičių. Tarp pagrindinių apskrities problemų – ir ganėtinai vangus šių įmonių eksportas. Prieš 2008-2009 m. būtent eksportas leido sparčiai plėstis apskrities ekonomikai. Tuomet regionui tekdavo beveik 3 proc. šalies eksporto, o po sunkmečio ši dalis nukrito iki 2 proc.
„Alytuje taip pat dar neišnaudotos visos galimybės plėsti veikiančių įmonių rinkas, kurti naujus verslus ir darbo vietas. Nors čia veikia daugiau verslų, nei jau minėtoje Utenoje, tūkstančiui Alytaus regiono gyventojų tenka vos 17 įmonių – tai yra gerokai mažiau nei siekia šalies vidurkis“, – sako A. Vilys.
Išeitis – balansas tarp smulkiojo ir stambiojo verslo
Pasak jo, Alytuje didžiąją pramonės dalį šiuo metu sudaro stiklo pramonės, medienos ir jos gaminių, šaldytuvų, baldų, gėrimų, metalo, tekstilės produktų gamintojai. Pastebimą impulsą šio regiono plėtrai galėtų suteikti nuoseklus darbas su potencialiais užsienio investuotojais – kol kas savivaldybės valdomas Pramonės parkas susiduria su rimtais iššūkiais bandydamas jų pritraukti.
Pagrindiniai Utenos apskrities ekonomikos varikliai – ten įsikūrusios metalo perdirbimo įmonės, Utenoje nuo seno veikė stambios gamyklos, kurioms reikia daug darbo jėgos. Taip pat alaus, mėsos ir pieno produktų gamintojai. Tačiau vis didesnę reikšmę regiono ekonomikai įgauna ir turizmo sektorius. Utenos apskričiai tenka net 15 proc. visų šalies kaimo turistų – jų srautai didesni tik Vilniaus ir Alytaus apskrityse.
„Stambūs verslai ir jų investicijos reikalingi kiekvienam regionui. Jie – tarsi flagmanai, galintys užtikrinti darbo vietas dideliam skaičiui žmonių, pabrėžti geras sąlygas verslui konkrečiame regione. Tačiau sąlygoms pasikeitus, gali ir greitai priimti atitinkamą sprendimą trauktis. Tuo metu smulkusis ir vidutinis verslas sukuria tvarumą, užtikrina ilgalaikes perspektyvas gyventojams. Todėl labai svarbu skatinti vietos gyventojų verslumą ir taip atrasti balansą tarp regione veikiančių skirtingo dydžio įmonių“, – sako A. Vilys.
