REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Pradedu iš lėto viską virškinti ir suprantu, kiek daug šis medalis reiškia tiek man, tiek mūsų sporto šakai, tiek Lietuvai“, - su žurnalistais sekmadienį kalbėjo bronzos medalį Rio olimpinėse žaidynėse iškovojęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

„Pradedu iš lėto viską virškinti ir suprantu, kiek daug šis medalis reiškia tiek man, tiek mūsų sporto šakai, tiek Lietuvai“, - su žurnalistais sekmadienį kalbėjo bronzos medalį Rio olimpinėse žaidynėse iškovojęs sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Belieka tik pasidžiaugti ir nesinori ateityje nuvilti nei savęs, nei Lietuvos“, - šypsojosi olimpinis prizininkas.

REKLAMA

Tik iš kovojęs bronzos medalį sportininkas pabrėžė, kad jam yra gėda už pasiektą sportinį rezultatą. Kiek vėliau jo pirmtakas Ramūnas Vyšniauskas jam paskambinęs sugėdino kolegą.

„Tiesą pasakius, Ramūnas teisingai pastebėjo, kad čia reikia džiaugtis pozicija olimpinėse žaidynėse ir medaliu, o nežiūrėti į rezultatą, kuris yra aktualus man. Šįkart nusileisiu, priimsiu Ramūno nuomonę ir pasidžiaugsiu trečia vieta, kadangi tai yra pirmas sunkiosios atletikos medalis Lietuvos sporto istorijoje. Pavyko sulaužyti standartus“, - kalbėjo A. Didžbalis.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar būti pirmam iškovojusiam medalį olimpinėse žaidynėse, yra išskirtinis, sportininkas pabrėžė, kad jausmas – įpareigojantis: „Vadinasi, reikia siekti kažko daugiau. Tačiau jausmas tik teigiamas“.

Sportininkas pabrėžė, kad sunkiosios atletikos treniruotės yra sunkios ir varginančios. „Prieš olimpines žaidynes buvo pats sunkiausias pasiruošimas: begalė stovyklų, dideli krūviai. Per treniruotę bendroje sumoje reikėdavo pakalti po 30-40 tonų“, - sakė A. Didžbalis.

Jis kiekvieną dieną keldavosi 7 valandą ryto, padarydavo mankštą, papusryčiaudavo, pamiegodavo, o 10 valandą jau pradėdavo pirmąją treniruotę. Po jos Aurimas papietaudavo, nusnausdavo pietų miego ir 17 valandą pradėdavo darbuotis antroje treniruotėje. „Pusė aštuonių – vakarienė, po jos įvairios procedūros, masažai ir devintą valandą pramankšta, - it žirnius į sieną bėrė sunkiaatletis. - Beveik visos dienos taip ir sukosi“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinė užduotis, pasak A. Didžbalio, yra kentėti, su tokiu režimu susitaikyti ir neverkšlenti. „Būna sunkių dienų, bet reikia nenuleisti rankų. Kartais tiesiog būna sunku suprasti, ar tingi, ar negali, - traukė pečiais sunkiaatletis. - Stengiuosi perlipti per save, todėl iš treniruotės išeinu su šypsena. Kalu sau į galvą, kad už visą tai esu ne vienas atsakingas, šalia manęs yra treneris, mano šeima, draugai, sirgaliai. Tai mane veda į priekį, - kalbėjo sportininkas. - Be to, noriu, kad Lietuvos vardas skambėtų visose pasaulio arenose“.

REKLAMA

R. Vyšniauskas nuolatos patardavo, jis stengdavo viską akcentuoti į gerą apšilimą ir prižiūrėdavo, kad viskas būtų nuosekliai, - apie suteiktą pagalbą salėje kalbėjo A. Didžbalis. - Ramūnas nuolat kartodavo, kad viską reikia daryti su protu, kad vėliau nereikėtų gailėtis“.

Iškovojęs medalį sunkiaatletis atliko neįtikėtiną salto. Pasak jo, kai pasiseka varžybose, žiūrovai visada pamato šį triuką. „Tai išreiškiu savo džiaugsmą, ji yra mano vizitinė kortelė. Jį išmokau prieš keturis ar penkis metus“, - pasakojo A. Didžbalis. - Mano pomėgiai? Muzika, filmai, dviračiai, draugų kompanija. Esu niekuo neišsiskiriantis. Vienintelis mano išskirtinis bruožas, matyt, bus tas, kad noriu siekti savo tikslų. Esu nusiteikęs laužyti standartus, o tai yra charakterio savybė“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų