REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
11
NATO pajėgos (nuotr. SCANPIX)

Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų.

11

Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų.

REKLAMA

Spaudoje pastebima, kad aštresni pasisakymai pastebimi ne tik iš D. Trumpo. Dėl Demokratų nominacijos varžęsis Bernie’is Sandersas ir nominaciją laimėjusi Hillary Clinton taip pat ragino NATO nares daugiau skirti pinigų krašto apsaugai. Paties D. Trumpo nuomone, JAV apskritai turėtų pergalvoti savo narystę NATO, mat tai kainuoja per daug.

NATO rekomendacijose nurodoma, kad visos šalys narės turėtų skirti bent 2 proc. nuo BVP gynybai. Iš 28 šalių tik 5 atitinka šią rekomendaciją. Net didžiosios Europos šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, išleidžia mažiau nei nurodoma NATO gairėse.

REKLAMA
REKLAMA

Lentelėje pateikiami dalies NATO narių asignavimai krašto apsaugai proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Duomenys pateikiami 2016 metų.

Išpuolis prieš vieną šalį – išpuolis prieš visą organizaciją

Kandidatas į JAV prezidentus D. Trumpas viename interviu pasisakė, jog jei Baltijos šalis užpultų Rusija, jis sutiktų padėti tik tuo atveju, jeigu matytų, kad šalis įvykdė savo įsipareigojimus NATO. „The Economist” pastebi, kad toks kontraversiškas pasisakymas prieštarauja 5 NATO straipsniui. Jei šalis ir neskiria nurodomų 2 proc. krašto apsaugai, ataka prieš vieną NATO šalį yra traktuojama kaip ataka prieš visą organizaciją. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas netruko atsakyti, kad nors ir nesinori kištis į JAV prezidento rinkimus, būtent vieningumas - kertinė NATO vertybė.

REKLAMA

 

Kaip teigiama „The Economist“ straipsnyje, Rusijos grėsmė Baltijos šalims nėra tik įsivaizduojama. Valdant Vladimirui Putinui, modernėja ir Rusijos ginkluotė, ir kariuomenė tampa mobilesne, kariai greičiau dislokuojami į šalia esančius regionus. Rusų kariniuose žaidimuose reguliariai imituojami išpuoliai prieš Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. 2009 metais į treniruotę Vakarai (rus. Zapad) buvo įtraukta ir taktinė branduolinių ginklų panaudojimo repeticija.

Visgi teigiama, kad Rusija nenori atkovoti Baltijos šalių, tačiau ji gali turėti daug didesnių planų. Naudojant hibridines karines taktikas, jau išbandytas Ukrainoje, kaip dezinformacijos platinimą, sukeliamą politinį perversmą, kibernetinių atakų vykdymą bei karine atributika nepažymėtų specialiųjų pajėgų sutelkimą. Taip būtų siekiama pademonstruoti, kad Vakarai yra nesugebantys apginti savo labiausiai pažeidžiamų sąjungininkių. Tarkime, jei Rusija pasiųstų savo pajėgas į kurią nors rusakalbę teritoriją Lietuvoje ar Latvijoje, NATO turėtų priimti sprendimą: atsakyti kova ir rizikuoti branduoliniu karu, ar kapituliuoti ir sunaikinti pačios savo patikimumą.

REKLAMA
REKLAMA

Narės šalys stengiasi didinti išlaidas gynybai

Atpažindama pavojų, NATO jau patrigubino greitojo reagavimo būrio dydį iki 40 tūkst. ir įsteigė priešakinį būrį, kuris galėtų būti dislokuotas per kelias valandas. Liepos mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje taip pat sutarta keturis daugianacionalinių pajėgų batalionus dislokuoti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija nuo kitų metų keturgubina Amerikos išlaidas karių dalyvavimui rytų Europos treniruotėse. Tačiau visa tai atbaidys pasikėsinimus į organizaciją tik tuo atveju, jei pasaulis tikės, kad Amerika rūpinasi Europa, o pati NATO gali greitai priiminėti sprendimus. Būtent tikėjimą tuo D. Trumpas ir griauna.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak „The Economist“, Baltijos šalys yra pavyzdingos sąjungininkės. Latvija ir Lietuva yra kelyje link 2 proc. nuo savo BVP skyrimo karinei gynybai. Estija visuomet pasiekdavo 2 proc. ribą.

Žinoma, žvelgiant į NATO statistiką matyti, kad pernai JAV išleido apie 577 mlrd. eurų gynybai. Net sudėjus visų likusių 27 NATO šalių išlaidas, JAV buvo dvigubai didesnės. Nors bendras NATO narių be JAV BVP yra didesnis.

Lentelėje pateikiamos šių metų planuojamos išlaidos. Pagal tai matyti, kad nors Vokietijos skiriamas proc. nuo BVP mažesnis, dėl skirtingų biudžetų dydžių šalis skiria daugiau. Pavyzdžiui Vokietija krašto apsaugai skiria beveik 36 mlrd. eurų, o Lietuva 425 mln. eurų.

REKLAMA

Nors šalys ir stengiasi artėti prie 2 proc. ribos, D. Trumpo stovykloje girdėti liūdni atgarsiai. Jei D. Trumpas būtų išrinktas JAV prezidentu, tikėtina, kad Valstybės sekretoriumi būtų paskirtas Newtas Gingrichas. Jo nuomone, Baltijos šalys yra Sankt Peterburgo priemiestis.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas yra pabrėžęs, kad nei vienas amerikietis nėra miręs už Estiją, bet estai jau mirė už Ameriką. Estijos karinės pajėgos prisidėjo prie operacijų Afganistane ir Irake ir prarado daugiausia gyvybių iš visų NATO šalių narių.

Vis dėlto „The Economist“ apžvalgoje teigiama, kad D. Trumpas yra teisus teigdamas, jog dauguma Europos šalių išleidžia gynybai per mažai. Tačiau siūlymai ignoruoti sutarties įsipareigojimus yra neapgalvoti. Mat organizacijos esmė yra jos narių pasitikėjimas viena kita. Jei dėl to nekiltų abejonių, mažėtų ir grėsmių tikimybė. Tad jei D. Trumpas laimės JAV prezidento rinkimus, Amerikos sąjungininkai visame pasaulyje gali pradėti jaustis palikti likimo valiai.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų