Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas trečią kartą per reformos svarstymus pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad įstatymo projektas priimamas vyriausybės atsakomybe, jeigu per kitas 24 valandas nė viena iš parlamento jėgų nepareiškia nepasitikėjimo ministrų kabinetu, rašo prancūzų spauda.
Prieš reformą pasisakė ir valdančioji socialistų partija ir būtinybė panaudoti 49 straipsnio 3 dalį rodo, kad Prancūzijos prezidento Francois Hollande santykiai su partiečiais yra itin įtempti, teigia stebėtojai.
Darbo santykių reforma, kurią parengė darbo ministrė Myriam el-Khomri, jau sukėlė aršius protestus Paryžiuje ir kituose Prancūzijos mietuose, taip pat masinius streikus. Gatvių protestų dalyviai daužė parduotuvių vitrinas ir prie šaligatvių pastatytus automobilius, svaidė į policininkus butelius, o policininkai savo ruožtu panaudodavo ašarines dujas. Svarstant reformą, prezidento populiarumo reitingas pastaraisiais mėnesiais krito į rekordiškai žemą lygį.
Pagal reformą, be kita ko, numatyta išsaugoti 35 valandų darbo savaitę. Tačiau įmonės gali tartis su vietos profsąjungomis dėl galimybės prailginti darbo savaitę arba ją sutrumpinti. Bet kuriuo atveju darbo savaitė neturi viršyti 46 valandų, išskyrus „išimtines aplinkybes“, kuriomis ją leidžiama prailginti iki 60 valandų.
Įgyvendinus reformą, bus supaprastintos darbo užmokesčio mažinimo ir atleidimo procedūros, kurios Prancūzijoje šiuo metu yra griežtai reglamentuotos. Vyriausybė tikisi, kad tai įmones paskatins samdyti daugiau žmonių, nes jos žinos, kad ekonomikos nuosmukio atveju juos bus paprasčiau atleisti.
Darbdaviai galės patys tartis dėl darbuotojų atostogų, įskaitant ir dekretines, ir išeiginių. Šiuo metu šiuos klausimus kontroliuoja centrinė vyriausybė.
Be to, įgyvendinus reformą Prancūzijos profsąjungos neteks dalies savo įgaliojimų.
