REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žmogus su amputuota koja laukia socialinio būsto. Stengiasi, kabinasi į gyvenimą, dirba. Antrą koją daktarai nupjovė. Žmogus sako, žiūrėkit, visai negerai, gal kažkaip greičiau tą būstą būtų galima? Oi, ne. Ne tik, kad negalima greičiau, bet ir iš eilės išbrauksim, nes stengeisi ir pajamos tavo viršijo įstatyme numatytą leistiną ribą...

Žmogus su amputuota koja laukia socialinio būsto. Stengiasi, kabinasi į gyvenimą, dirba. Antrą koją daktarai nupjovė. Žmogus sako, žiūrėkit, visai negerai, gal kažkaip greičiau tą būstą būtų galima? Oi, ne. Ne tik, kad negalima greičiau, bet ir iš eilės išbrauksim, nes stengeisi ir pajamos tavo viršijo įstatyme numatytą leistiną ribą...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu socialiniu teisingumu savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak jo, dabar galiojanti tvarka socialiniam būstui gauti yra labai smulkmeniška. Be to, ji verčia žmones slėpti savo pajamas – nes vos tik gauni kad ir vienkartinę papildomą pašalpą, gali iškristi iš eilės socialiniam būstui, kurio lauki jau penkiolika metų.

REKLAMA

„Močiutė laukusi socialinio būsto penkiolika metų gauna pranešimą, kad atėjo jos eilė. Priduoda deklaracijas pajamų, o ten pajamos VIRŠIJA ribas. Kaip ji iš pensijos sugebėjo ribas viršyti? Kompensaciją už krizės metu sumažintas pensijas pervedė „Sodra“. Tai, viskas, lauk iš eilės.

Atrodo, ne atominė fizika, juk elementarūs dalykai, bet kažkaip įstatymai/tvarkos sau, o žmonės sau“, – pasakoja vicemeras.

Portalui tv3.lt G. Paluckas sakė, kad tvarka socialiniam būstui gauti yra nustatyta įstatymu ir Vyriausybės nutarimais, ir ta tvarka, pastebi politikas, yra labai smulkmeniška.

REKLAMA
REKLAMA

Kuo labiau stengiesi, tuo daugiau netenki

„Toje tvarkoje erdvės atsižvelgti į specifines aplinkybes yra labai mažai. Antras dalykas, ten yra labai aiškiai apibrėžtos pajamų ir turto lubos.

Dėl visų šitų suvaržymų, viena vertus, suprantu įstatymų leidėją, kuris stengiasi kuo labiau išvengti piktnaudžiavimų, kad būstai nebūtų skiriami, kam nereikia. Kita vertus, labai apsunkinamas socialinio teisingumo įgyvendinimas, nes yra aibė nestandartinių situacijų, kai žmogus stengiasi, kabinasi į gyvenimą, kažkiek dirba – akivaizdžiai turi visas aplinkybes jo naudai ir tokiems žmonėms reikėtų padėti, bet mūsų sistema už pastangas nubaudžia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai galima pavadinti implicitiniais mokesčiais – kuo tu labiau stengiesi, tuo daugiau netenki. Taip žmonėms atimama motyvacija tvarkytis, lįsti iš šešėlio, tvarkytis savo pajamas“, – pasakojo G. Paluckas.

Vicemeras piktinasi, kaip taikant nustatytą tvarką, iš socialinio būsto turi kristi neįgalieji ar vienkartinę išmoką gavę žmonės.

„Pajamų deklaracijoje nenumatytos jokios išimtys, iš kurių būtų matoma, kad pajamas nenuolatinės, kad pašalpos yra vienkartinės. Turint galvoje, kad tame sąraše žmonės laukia po dešimt-penkiolika metų, tai yra labai skausminga, nes ką, po to vėl 15 metų laukti?

REKLAMA

Taip, įstatyme yra numatyta išimtis, kurią dėl socialinio būsto gali priimti Vilniaus taryba, bet tokių sprendimų Vilniuje vis daugiau ir daugiau. Reiškia, kad įstatymas jau nedengia tradicinių standartinių atvejų, jeigu reikia tiek daug išimčių spręsti. Antras dalykas, reikia suprasti, kad išimtį gali padaryti ir išnuomoti butą kaip savivaldybės, o ne socialinį. Tai reiškia, kad nuomos mokestis bus triskart didesnis“, – sakė vicemeras.

Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teisę į paramą būstui įsigyti turi asmuo be šeimos, jeigu jo metinės pajamos neviršija 8976 eurų, o turtas 13 158 eurų (sumos didėja, kai asmuo turi šeimą).

REKLAMA

Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys be šeimos, gyvenantis Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, o jo grynosios metinės pajamos neviršija 3876 eurų, o turtas – 9 486 eurų.

Ydinga sistema

G. Paluckas sako, kad, norint sutvarkyti padėtį, reikėtų keisti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir diferencijuoti pajamų ribas, nes dabar esanti 3876 eurų per metus riba, politiko teigimu, yra per maža.

„Tokios pajamos yra mažiau nei padidinta minimali alga. Tokias pajamas gaunant Vilniuje išgyventi labai sunku. Kitas dalykas, reikia atskirai žiūrėti su neįgaliaisiais. Jų pajamos galėtų būti traktuojamos atskirai, jie gali būti pozityviai diskriminuojami, o dabar jie eina per tą pačią eilę. Be to, rasti jiems butą dar sudėtingiau, nes jis turi būti specialiai pritaikytas“, – kalbėjo politikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šitos įstatyme nustatytos „lubos“, anot jo, nėra labai teisingas, nes gyvenimas eina į priekį, kainos kyla, o „lubos“ nesikeičia.

„Tai yra konceptualiai ydinga sistema, nes tai neskatina išlįsti iš šešėlio ir parodyti savo pajamų. Tai skatina slėpti pajamas, nes, jei tik žmogus išsiveržia iš skurdo zonos, jis jau yra baudžiamas (iškrenta iš socialinio būsto eilės – red.)“, – sakė G. Paluckas.

Inicijuoti minėto įstatymo keitimą, pastebi jis, turi teisę ir Seimo nariai, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai savivaldybė jau buvo siuntusi raštą su prašymu keisti socialinio būsto nuomos ir įsigijimo tvarką.

REKLAMA

Projektas įstrigęs Seimas

SADM viešųjų ryšių atstovė tv3.lt nurodė, kad SADM parengtas projektas nuo kovo mėnesio yra Seime ir kol kas Parlamentas jo nesvarstė.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, numatydama pensijų kompensavimo galimas pasekmes laukiantiems eilėje dėl socialinio būsto, jau iš anksto pasirengė tam ir praėjusiais metais įstatymo projektas pradėtas rengti, buvo derinamas su suinteresuotomis institucijomis, tarp jų ir savivaldybėmis, o šiais metais, kovo mėnesį jam pritarta Vyriausybėje ir jis pateiktas Seimui. Jei jis būtų apsvarstytas, priimtas ir įsigaliojęs nuo liepos 1 d., ši problema būtų buvusi išspręsta. Tačiau to nenutiko.

REKLAMA

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo projekte, kuris pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, siekiant didinti asmenų, laukiančių paramos būstui išsinuomoti ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, motyvaciją gauti didesnes pajamas, nesibaiminant, kad laikinas pajamų padidėjimas užkirs kelią gauti paramą būstui, kurios laukta ne vienus metus, buvo pasiūlyta papildyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, nustatant teisę asmenims, kurie dėl padidėjusių pajamų praranda teisę į paramą būstui išsinuomoti ar į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir išbraukiami iš atitinkamų sąrašų, grįžti į šiuos sąrašus, įskaitant jų ankstesnio buvimo šiuose sąrašuose laikotarpį, jeigu jų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai vėl neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų turto (įskaitant gautas pajamas) dydžių ir jei nuo jų išbraukimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 3 metai. Grąžinimo į sąrašus terminas – 3 metai – pasirinktas, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų, laukiančių paramos būstui, teiktas pastabas ir pasiūlymus“, – teigia SADM viešųjų ryšių specialistas.

Kol nėra priimto įstatymo, pažymi SADM, savivaldybės turėtų naudotis visomis galimybėmis padėti socialinio būsto eilėje laukiantiems žmonėms. Savivaldybių tarybos, pažymi ji, turi daug teisių tvarkyti šiuos klausimus, sąrašų peržiūrėjimo terminus ir kt.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų