REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

Naujausiais duomenimis bankrutuojančių įmonių daugėja, o vienintelė įžvelgiama priežastis – minimalios algos padidinimas. Gyventojams prarandant darbus stebimas ir regionų tuštėjimo metas. Norint susitvarkyti su situacija vien Darbo kodekso neužteks, teks priimti kitus nacionalinio lygmens sprendimus, mano ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad tik save apgaudinėdami nepastebėsime vykstančio žmonių judėjimo dvejomis kryptimis: iš mažesnių Lietuvos miestų į didesnius arba emigracija į užsienį. Dėl to tuštėjant regionams ir mažėjant vartotojų skaičiui, tenka užsidaryti ir įmonėms.

REKLAMA

„Creditinfo“ duomenimis, per sausio–birželio mėnesius bankrutuojančiomis tapo 1280 įmonių, o pernai tuo pačiu metu bankrutavo 1014. Lentelėje pateikiami bankrutavusių įmonių skaičius pagal regionus ir nuo 2015 metų atleistų žmonių skaičius iš šių įmonių. Daugiausia įmonių bankrutavo didžiausiose apskrityse – Vilniaus 484 įmonės ir Kauno 343 įmonės. Tačiau banrotų netrūko ir kitose apskrityse. Iš viso nuo 2015 metų darbo neteko 5580 gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

Smogė MMA didinimas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad tikslias priežastis išaugusio bankrotų skaičiaus numatyti sunku, tačiau vienintelė matoma sąsaja – spartesnis atlyginimų augimas už darbo našumo augimą.

„Emigracija iš rajonų visą laiką vyko, tad kyla klausimas kas pasikeitė 2015 metais. Tad vienintelis spėjimas būtų, kad tam įtakos turėjo smarkiai iškelta minimali mėnesio alga (MMA), kuri paveikė smulkias įmones ir smarkiai augantys atlyginimų dydis, kuris jau aplenkė našumą”, – vertina ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LVK prezidentas V. Sutkus nevertina MMA įtakos, nes nors nuomonių yra įvairių, jis įsitikinęs, kad ši vis tiek turi būti nustatoma tam, kad valstybė rodytų tam tikrą kryptį.

„Aš labiau linkęs vertinti darbo santykius, kuriuos reikia liberalizuoti. Manau, kad darbdaviui su darbuotoju turi būti leidžiama susitarti dėl darbo apimties. Nereikia žmogaus laikyti visą dieną darbe ir mokėti jam grašius. Žmogus gali dirbti ar 3–4 valandas per dieną, gauti gerą atlygį, o likusias valandas arba susirastų kitą darbą arba ilsėtųsi bei būtų su šeima“, – sako V. Sutkus.

REKLAMA

Iš dalies bankrotų ištrauktų naujas Darbo kodeksas

Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą netilo kalbos, kad nors jis ir netobulas, vis tiek geresnis nei senasis. Tačiau prezidentė vatavo Darbo kodeksą ir pasiūlė 22 pataisas. Pasak pašnekovų, stringantis Darbo kodeksas padėtų išvengti didelio bankrotų skaičiaus.

„Geras Darbo kodeksas turėtų šiek tiek pagelbėti kuriant naujas darbo vietas ar staigiai keičiantis situacijai. Problema yra ta, kad net tas Darbo kodeksas, kuris buvo pasiūlytas nėra kažkoks idealus. O jei įvertinti ir pastabas, kurios atėjo kartu su veto, manau, jis tapo net šiek tiek prastesnis nei dabar veikianti tvarka. Visgi Darbo kodeksas nėra panacėja nuo visų problemų“, – vertina ekonomistas.

REKLAMA

V. Sutkaus nuomone, Darbo kodeksas neabejotinai padėtų sumažinti bankrutuojančių įmonių skaičių.

„Šiai dienai mes turime sovietinį darbo santykių reguliavimą, kuris pritaikytas 5 tūkst. darbuotojų staklių fabrikui. Toks reguliavimas žudo smulkų verslą. Kai negalima žmonių priimti terminuotai, kai negalima priimti žmonių tam tikram apribotam 8 valandų darbui. Yra profsąjungų nusistatymas prieš jų vadinamas nulines darbo sutartis, o juk tai ne nulinės, bet minimalios 8 valandų darbo sutartys. Net mažėjant gyventojų skaičiui galėtų būti parduotuvės, kurios dirbtų po puse dienos arba pusantros. Tada jos galėtų išsilaikyti, tačiau kai reikia žmogų priimti 40 valandų per savaitę, tada verslas neišgali mokėti atlyginimų. Taigi darbo santykių lankstumas tiesiogiai susijęs su darbo vietų kūrimu“, – komentuoja V. Sutkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Regionų tuštėjimas vers susimąstyti apie administracinio suskirstymo sistemą

Ekonomisto manymu, savaime bankrotas nėra blogis, tačiau didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į ekonominio efektyvumo mažėjimą. O emigracija į didmiesčius, nepalyginamai geresnis reiškinys nei emigracija į užsienį, sako ekonomistas.

Tuštėjant regionams V. Sutkus išskiria valstybės valdomas įstaigas ir verslus. Mat mažėjant gyventojų skaičiui kaimuose ir mažuose miestuose, susitraukia ir gyventojams reikalinga aptarnavimo sfera. O valdiškos įstaigos yra finansuojamos, tad teoriškai gali veikti ir ten, kur gyventojų nėra, komentuoja V. Sutkus.

REKLAMA

„Pernai gyventojų skaičius dėl emigracijos sumažėjo apie 5 proc., o savivaldybių darbuotojų skaičius apie 2,5 proc. padidėjo. Verslas negauna iš biudžeto jokių paslaugų, jis turi užsidirbti. Atlyginimai yra sąnaudos, taip kaip ir mokestis už nuomą, elektrą, šildymą. Kai nėra apyvartos, verslas norėdamas išsilaikyti turi didinti apyvartą arba mažinti sąnaudas. Jei galimybių didinti apyvartos nėra ir mažėja vartotojų skaičius, reiškia verslas turi mažinti savo sąnaudas. Tada arba mokama žmonėms mažiau, kas nepageidaujama ir kai kur jau seniai ties minimumu stovima, arba galima samdyti mažiau žmonių, mažesnei darbo trukmei. Jei to padaryti neleidžia įstatymai, tada verslas bankrutuoja“, – svarsto V. Sutkus.

REKLAMA

Ekonomistas Ž. Šilėnas tikina, kad tuštėjant regionams išryškėja administracinio suskirstymo sistemos problemos. Pasak jo, ši sistema – sovietinė, tad tikėtina, jog bus svarstoma apie rajonų sujungimus.

„Kai kurie rajonai jau dabar prieš akis nyksta. Svarbus klausimas, ką daryti su ištuštėjusiais rajonais: ar palikti visą administracinę struktūrą – atskira savivalda, atskira valdžia, ar po kurio laiko kažkas pamatys, kad neefektyvu laikyti pustuštį rajoną kaip atskirą vieną ir reikia juos sujungti. Tai nacionalinio lygmens sprendimai, bet kažkada juos reikės priimti, nes staiga žmonių regionuose nepadaugės, jie nepajaunės ir nepaturtingės“, – sako Ž. Šilėnas.

„Creditinfo“ duomenimis, skaičiuojant absoliučiais skaičiais, daugiausia bankrutuoti pradėjo mažmeninės prekybos įmonės – 230. Statybos įmonių bankrotų – 173, apdirbamosios gamybos įmonių – 154, o didmeninės prekybos įmonių sąraše – 145-ios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų