„Ištęstinės studijos yra anksčiau taip vadinamos neakivaizdinės, ką dar daugelis žmonių dažnai painioja, o nuolatinės studijos yra tos, kurios anksčiau buvo vadinamos dieninėmis. Visgi, nors šios dvi studijų formos skirtingos, jas pabaigusiems studentams suteikiamas toks pat lygiavertis išsilavinimas“, – sako V. Bridikienė.
Kuo skiriasi?
Pirmiausia, pats pavadinimas nurodo, kad jei studijos yra nuolatinės, paskaitų organizavimo forma – nepertraukiamas, nuolat vykstantis veiksmas. Šiuo atveju paskaitų tvarkaraščiai sudaromi taip, jog studentas kiekvieną dieną gautų tiek teorinių žinių, tiek užduočių likusiai dienos daliai dirbti savarankiškai.
„Ištęstinių studijų studentai dažniausiai renkasi į sesijas, kurių metu išklausomi tam tikros apimties teorinių paskaitų ciklai, užduodamos savarankiškos užduotys ir tai trunka dvi arba tris savaites. Vėliau, po tokių sesijų, ištęstinių studijų studentai pusmečiui išvyksta mokytis savarankiškai ir po pusmečio atvyksta į tarpinius atsiskaitymus bei laiko egzaminus.
Visgi, studijuojant tokiu būdu prailgėja studijų trukmė. Nuolatine studijų forma studijuojama tris metus, o ištęstine mažiausiai keturis, o kartais ir ilgiau. Taip nutinka todėl, kad šiuo atveju rodikliu tampa studentų reikalingų kreditų skaičių surinkimas.
Taigi, paprastai tariant, jei studentas nori, jis gali ištęsti savo studijas, atsižvelgdamas į turimo darbo specifiką, užimtumą, šeimyninę padėtį ar kitas priežastis“, – pasakoja Studijų ir karjeros centro vadovė.
Kas ką renkasi?
„Pastaruoju metu pastebėjome, kad ištęstinių studijų studentų mažėja ir ši tendencija jaučiama visoje aukštojo mokslo sistemoje. Šiuo metu pas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuoja 74 proc. nuolatinių studijų studentų ir 26 proc. ištęstinių.
Vis dėlto, yra tokių studijų programų, kurios pagal savo pobūdį negali vykti ištęstine studijų forma. Tai būtų biomedicinos krypties studijos, kaip grožio terapija, bendrosios praktikos slauga, odontologinė priežiūra. Jos pagal krypties aprašą negali būti organizuojamos ištęstine forma, kadangi tokiu būdu nėra galimybės užtikrinti praktikumo įvykdymo. Pavyzdžiui, suleisti vaistus ligoniui reikia išmokti prižiūrint specialistui ir to neišmokstama per vieną kartą. Taigi, turint per mažai praktinių valandų užtikrinti studijų kokybės, tiesiog, neįmanoma“, – tvirtina V. Bridikienė.
Minėti 26 proc. ištęstinių studijų studentų pasidalina tarp technologinių ir socialinių mokslų. Pastebėta, kad ši studijų rūšis itin populiari tarp elektros ir automatikos inžinerijos, statybos, automobilių techninio eksploatavimo bei maisto technologijos studentų.
„Žinoma, ši tendencija nestebina, kadangi įvardinti specialistai labai anksti tampa reikalingais darbo rinkoje. Taip pat dažnai šias specialybes studijuoja jau turintys tam tikrą darbinę patirtį, tačiau siekiantys aukštesnės kvalifikacijos“, – tvirtina specialistė.
Kuri studijų forma pigesnė?
„Dėl skirtingų formų studijų kainų dažnai būna matematinė apgaulė. Jei pažiūrėtume tiesiogiai į skaičius, be abejo, atrodytų, kad nuolatinės studijos yra brangesnės. Vis dėlto, tiek vienų, tiek kitų studijų kainos yra visiškai vienodos.
Dažnai apsigaunama, kadangi skiriasi studijų trukmė. Ištęstinių studijų visa kaina išsidalina keturiems metams, o nuolatinių per tris metus, tačiau jei kiekvienų metų studijų įmokas sudėtume, kainos absoliučiai vienodos“, – aiškina Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.
