REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netikėtos situacijos keliuose, kitų ar savos klaidos kartais priverčia vairuotojus pykti ir nervintis. Psichologės - psichoterapeutės Jurgos Dapkevičienės teigimu, kiekvienam derėtų pastebėti save ir, jei dažnai keliuose esame pikti, susirūpinti šiuo klausimu.

Netikėtos situacijos keliuose, kitų ar savos klaidos kartais priverčia vairuotojus pykti ir nervintis. Psichologės - psichoterapeutės Jurgos Dapkevičienės teigimu, kiekvienam derėtų pastebėti save ir, jei dažnai keliuose esame pikti, susirūpinti šiuo klausimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anoniminė agresija

J. Dapkevičienė teigia, jog agresija keliuose atsiranda, nes visi mano, jog automobilyje lieka nepastebėti, tai yra lyg anonimine agresija. Paklausta, kaip reikėtų spręsti agresijos keliuose klausimą, psichologė teigia, jog pirmiausiai kiekvienas žmogus privalo paanalizuoti savo vidines problemas, tuomet nebebūsime tokie jautrūs išorinėms situacijoms keliuose, nematysime jų kaip savo elgesio priežasčių.

REKLAMA

Reikia dirbti su savimi ir galėti prisiimti atsakomybę už savo reiškiamus jausmus, būti savo šeimininku ir neleisti aplinkai kontroliuoti elgesio. Psichologė taip pat pamini, jog pyktis greitai sklinda, tad net ramų žmogus kitas gali paveikti neigiamai.

Jos teigimu, kiekvienas turėtų stengtis nebūti lengvai paveikiamas kitų eismo dalyvių. ,,Reikėtų nepamiršti su neadekvačiu žmogumi kelyje elgtis išmintingai, labai jau retai į agresiją verta atsakyti tuo pačiu. Visada reikia stengtis nesivelti į konfliktus, elgtis santūriai, nes mažas konfliktas kelyje gali baigtis pražūtingai“, - pataria psichologė J. Dapkevičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pavojingi ne tik kelių ereliai

Psichologė taip pat pabrėžia, jog vyrauja klaidingas stereotipas, kad nekultūringai keliuose elgiasi tik kelių ereliai. ,,Bent jau man susidaro įspūdis, kad ši problema apima visus žmonių sluoksnius ir nebūtinai agresyviai keliuose elgiasi tik kelių ereliai ar jaunimas. Tokiu elgesiu išreiškiamas daugelio žmonių piktumas ar nusivylimas įvairiais gyvenimo įvykiais, karščiu, kamščiais, gali būti ir tiesiog nuovargio priežastis“, - sako J. Dapkevičienė.

Laikas spūstyse

Vienas iš būdų sau padėti automobilių spūstyse, tai išmokti prasmingai išnaudoti laiką. ,,Turime atsiverti akimirkai ir matyti ją kaip pramingą. Jei sėdėsime nusiteikę, kad gaištame laiką, tai taip ir bus. Bet jei akimirką panaudosime kitaip, pavyzdžiui, dainuosime, kausysimės radijo ir panašiai, jausimės daug geriau“, - sako J. Dapkevičienė.

Galiausiai, psichologė pabrėžia, jog turime suvokti, kad nekontroliuojame ir niekad nekontroliuosime visko. Kai tam priešinamės, patiriame daug negatyvių jausmų. Kai susiduriame su sitaucija, kuri nepriklauso mūsų kontrolei, tampame bejėgiai, nemokame priimti momento tokio, koks jis tiesiog yra ir tos negatyvios emocijos, atkeliavusios dėl nepateisintų mūsų lūkesčių, sukelia nepasitenkinimą ir pavojų pradėti elgtis neadekvačiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų