Portalas tv3.lt išskiria esminius pakeitimus:
Seimas pritarė „Sodros“ įmokų luboms, kurios reiškia, kad nuo jas viršijančios atlyginimo dalies nebemokama socialinio draudimo įmoka, paprasčiau tariant, – daugiausiai uždirbantieji sumokės mažiau mokesčių.
Pirmaisiais metais, 2017-aisiais, šios lubos siektų 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) per metus – apie 7,48 tūkst. eurų per mėnesį (skaičiuojant pagal pirmojo šių metų ketvirtį, VDU yra 748 eurai). Antraisiais metais – 108 VDU per metus, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais (2022 metais) – 60 VDU per metus, arba 3,7 tūkst eurų per mėnesį. Iki šiol „Sodros“ įmokoms lubos nebuvo taikytos, jos nustatytos tik išmokoms.
Padidintas būtinojo stažo reikalavimas pensijai gauti nuo 30 iki 35 metų – nuo 2018 metų jis didės po pusmetį, kol 2027 metais pasieks 35 metus.
Seimas įtvirtino naują pensijos sandarą ir naujus pensijų finansavimo šaltinius. Pensija susidės iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Bendrąją pensijos dalį numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto, individualioji dalis bus mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų ir ji tiesiogiai atspindės asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą.
Įtvirtintos pensijų indeksavimo taisyklės. Pensijos bus indeksuojamos kasmet nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą. Šis koeficientas bus apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis.
Pensijų bendroji dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, tačiau pereinamuoju laikotarpiu pensijų bendroji dalis bus finansuojama iš „Sodros“ biudžeto fondo lėšų. Nuspręsta, kad 2017 metais darbdavių įmokos „Sodrai“ tarifas mažės 1 proc., o nuo 2018 metų dėl to bus sprendžiama kasmet įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.
Savarankiškai dirbantys asmenys turės mokėti daugiau mokesčių, nes išplečiamas jų socialinis draudimas. Individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius nutarta drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos.
Socialinio draudimo įmokas nuo gaunamų pajamų turės pradėti mokėti ir tantjemų (nuo bendrovės gauto pelno skaičiuojami pinigai akcinių bendrovių stebėtojų tarybos nariams ir vadovams) gavėjai ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai.
Nedarbo draudimo įmokos tarifas terminuotoms sutartims didinamas du kartus.
Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolius nuspręsta drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti. Į socialinio draudimo sistemą visa apimti taip pat įtraukti ir statutiniai pareigūnai.
Kaip tv3.lt pastebėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė, kadangi dvasininkus draudžia valstybė, tai reiškia, kad valstybei jie daugiau ir kainuose, patys dvasininkai mokėti neturės.
Nuo kitų metų pradžios didės motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos. Išmoko didės skirtingai ir bus susietos su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), o ne su Vyriausybės tvirtinamu dydžiu, kaip yra dabar. Motinystės išmokų dydis ribojamas nebus ir priklausys tik nuo jos uždirbto atlyginimo.
Nėštumo ir gimdymo atostogų metu už 126 d. bus mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Tėvystės išmoka (išėjus 30 d. tėvystės atostogų) taip pat bus 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio, tačiau negalės viršyti 2 VDU – šiuo metu tai būtų 1 496 eurai. Tokios ribos bus ir didžiausioms vaiko priežiūros, ligos ir profesinės reabilitacijos išmokoms.
Vaiko priežiūros išmoka ir toliau bus mokama vienam iš tėvų, kurie išeis vaiko priežiūros atostogų. Kol vaikui sueis vieneri, jos dydis bus 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jeigu bus renkamasi šią išmoką gauti dvejus metus, tai pirmaisiais bus mokama – 70 proc., antraisiais 40 proc. užmokesčio, bet nedaugiau 2 VDU.
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas negalės būti mažesnė nei 20 proc. VDU, t. y. bemaž 150 eurų. Priimto įstatymo nuostatos bus taikomos asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas po įstatymo įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d.
Numatyta nauja išmokų rūšis – gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui. Taip pat Seimas įtvirtino išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, ko iki šiol nebuvo. Studentai galės gauti 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (šiuo metu – 152 eurai) išmoką per mėnesį.
Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po to, jeigu jis mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai arba, jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį), ir pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos bus skiriama 4 BSI (šiuo metu – 152 eurai) išmoka per mėnesį. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks vieni metai.
Seimas taip pat įstatyme įtvirtino, kad, kai vienu metu gims du vaikai, bus skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gims daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai bus didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu. Naujos nuostatos įsigalios 2017 m. sausio 1 d.
Įmonių vidutinis atlgyinimas bus skelbiamas viešai. Jau nuo kitų metų kiekvienas galės pasitikrinti, kokį atlyginimą moka bet kuri šalies įmonė ar įstaiga, turinti bent keturis darbuotojus.
Viešai bus skelbiamas vidurkis užmokesčio, kurį sumoka daugiau kaip 3 darbuotojus turinčios įmonės ir organizacijos. Taip pat bus vieša tokių darbdavių „Sodrai“ sumokama įmokų suma. Taigi, bus žinoma, kurios įmonės darbuotojams sumoka daugiausia atlyginimų.
Ydingos nuostatos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ievą Valeškaitė nurodė, kad pagrindiniai Seimo priimto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo didžiausias trūkumas – didinami mokesčiai ir plečiamas jų mokėtojų ratas.
„Individualiųjų įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius ir ūkinių bendrijų narius numatyta drausti ne tik pensijų bet ir kitų rūšių (ligos ir motinystės) socialiniu draudimu. Toks socialinio draudimo įmokų plėtimas ne tik didintų mokesčių naštą, bet ir galimai plėstų šių įmokų dubliavimą, kai pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas, kuris yra ir, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, būtų priverstas du kartus mokėti ligos ir motinystės bei nedarbo draudimo įmokas. Dvigubai didinamas nedarbo draudimo tarifas dirbantiesiems pagal terminuotas darbo sutartis (nuo 1,1 iki 2,2 proc.). Nors argumentuojama, jog šis pasiūlymas turėtų padidinti darbo santykių lankstumą, rezultatas jį priėmus būtų kaip tik priešingas. Didinant mokesčius šiai darbo sutarčių rūšiai jos patrauklumas tik sumažėtų“, – teigia I. Valeškaitė.
Ji kritikuoja ir tantjemų apmokestinimą – tai, anot analitikės, padidintų šiuo metu egzistuojantį įmokų dubliavimą.
„Tai būtų netinkamas žingsnis tiek ekonominiu, tiek viešųjų finansų požiūriu. Ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams, kurie nėra apmokestinami „Sodros“ įmokomis, tad tai turėtų galioti ir tantjemoms. Tantjemų apmokestinimas „Sodros“ įmokomis gali padaryti tantjemų mokėjimą nepatraukliu ir bendra tantjemų apimtis smuktų. LLRI skaičiavimais, tantjemų apmokestinimas lemtų tai, kad mokesčių nuo tantjemų būtų surenkama maždaug 1,6 mln. eurų mažiau“, – nurodė pašnekovė. I. Valeškaitė neigiamai vertina ir tai, kad socialinio draudimo įmokos bus mokamos nuo darbdavio mokamų papildomų sveikatos ir gyvybės draudimo įmokų, viršijančių 25 proc. darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio (net ir tuo atveju kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui).
„Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys, mokėdamas gyvybės draudimo, įmokas, siekia apsidrausti savo veiklos riziką ir darbuotojas pagal tokią draudimo sutartį jokios piniginės ar nepiniginės naudos negauna, todėl įmokos, sumokėtos pagal šias draudimo sutartis negali būti siejamos su socialinio draudimo įmokų objektu jokiais atžvilgiais. Draudimo sumos susiejimas su darbuotojo atlyginimu ribotų bendrovės galimybes drausti veiklos rizikas ir tai dirbtinai didintų bendrovių veiklos rizikingumą“ ,– kalba I. Valeškaitė.
Atlyginimų viešumas ir „Sodros“ lubos
Analitikė sako, kad įmonės darbuotojų pajamų vidurkio viešinimas reikš, kad konkurentams taps prieinami duomenys apie įmonės mokamą darbo užmokesčio vidurkį.
„Tai yra jautraus pobūdžio komercinė informacija, kurios atskleidimas ypač paveiks smulkųjį verslą. Įmonėse, kuriose dirba keliasdešimt darbuotojų, atliekančių skirtingas funkcijas, darbo užmokesčiai gali labai skirtis, todėl vidurkis neatspindėtų jokios informacijos apie konkretaus specialisto darbo užmokestį. Visuomenės informavimo požiūriu šis naujas reikalavimas neturės jokios prasmės. Taip pat būtina įvertinti, kiek kainuos informacinių sistemų pritaikymas šios informacijos kasmėnesiniam skelbimui“, – teigė ji.
I. Valeškaitė sako, kad Seimo įsipareigojimas po 1 procentinį punktą kasmet mažinti „Sodros“ įmokas lieka labai abstraktus.
„ Sutarta, kad 1 p.p „Sodros“ įmokos bus mažinamos 2017 m., tačiau ateityje jų likimas neaiškus – 2018 m. ir vėlesniais metais tarifas mažinamas tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Kyla pavojus, jog nesant aiškaus įsipareigojimo, šis klausimas bus politizuotas ir kasmet nebus randama galimybių mažinti „Sodros“ įmokų tarifą“, – sakė ji.
Teigiamai analitikė įvertino „Sodros“ lubų įvedimą.
„ Šiuo metu galioja lubos „Sodros“ išmokoms. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą uždirba asmuo, jis visas bus apmokestinamas vienodu – 39,98 proc. dydžio „Sodros“ įmokų tarifu. Tuo tarpu, įvykus draudiminiam įvykiui (susirgus, išėjus į senatvės pensiją ar susilaukus vaiko) mokama išmoka jau bus skaičiuojama tik nuo dalies pajamų. Galiojanti neribotų įmokų ir ribotų išmokų sistema ne tik yra neteisinga daugiau uždirbančiųjų atžvilgiu, bet ir lemia mažesnį šalies konkurencingumą bei paskatas samdyti kvalifikuotus, daug pridėtinės vertės sukuriančius ir dėl to brangiai apmokamus specialistus“, – aiškina I. Valeškaitė.
Pasak jos, nors priimtos lubos esmingai Lietuvos konkurencingumo nepadidintų, bet vis tiek būtų žingsnis teisinga linkme.
„Primename, jog įvesdama protingo dydžio „Sodros“ lubas (pavyzdžiui, 5 vidutinių draudžiamųjų pajamų – tokias, kokios galioja ir išmokoms), Lietuva galėtų laimėti konkurencingumo varžybas prieš Latviją, kurioje įvedus „solidarumo“ mokestį „Sodros“ lubos buvo de facto panaikintos“, – teigia analitikė.
