Visą gyvenimą renginių organizatore ir vedėja dirbusi L. Stončė turi kitokią nuomonę apie išvaizdą, tad daliai lietuvių siūlo kartais susilaikyti nuo išankstinių pasisakymų.
„Man atrodo, kad lietuviai mokosi laisvumo, tačiau jis būna ne toje vietoje ir ne tuo laiku. Mums labai lengva įsileisti negatyvumą, tačiau teigiamus dalykus pamirštame. Viskas yra labai skirtingose amplitudėse ir trūksta vientisumo“, - atvirame interviu kalba moteris, drąsiai kalbanti ir apie savo pačios ryškius kūno pokyčius.
- Kodėl ėmėtės pokyčių?
- Jeigu reikėtų prisiminti prieš kiek metų tai prasidėjo, jau sunkiai suskaičiuočiau. Beveik dešimt metų svėriau 130 kilogramų, bet turiu pripažinti, kad žmogus, kuris turi polinkį į stambumą, kovoja nuolatos. Maistas yra viena iš priklausomybių, tačiau visos moterys nori būti ne kiek gražios, bet jaustis patogiai. Tad jeigu žmogus turi atlėpusias ausis, natūralu, kad jis nori jas sutvarkyti. Tuomet niekam klausimų nekyla.
Prisimenu neseniai kilusį didžiulį ažiotažą, kai apvalesnių formų žmogus buvo prilygintas nesipraususiam. Mes kartais savo netyčines nuodėmes, kurios susijusios su sveikata ar paveldimais dalykais, nurašome „apsileidimui“, „nesugebėjimui savęs suvaldyti“.
- Tad ar jautėte spaudimą iš visuomenės mesti svorį?
- Nemanau, kad gyventi dėl kitų yra mano siekis. Arba apskritai ką nors daryti dėl to, kad kiti žmonės to nori ar sako. Nesakau, kad man tai nerūpi, tačiau man nereikia skaityti komentarų. Senstame, bręstame, augame ir daromės gudresni, tad , manau, daugelį dalykų reikia daryti dėl savęs.
- Visgi neigiamai reagavote dėl išsakytų pastabų apie apvalių formų merginą ir prilyginimą apsileidimui...
- Labai neigiamai. Mes dažnai, išgirdę tam tikrą situaciją, nesusitapatiname su ja, nepagalvojame, kaip reaguotumėme, jei tai tektų patirti tau, tad nemanau, kad išsakytos mintys yra teisingos. Vienas dalykas yra asmeninė higiena, kitos – kūno formos. Gi ar mes galime priekaištauti dėl per ilgų ar trumpų kojų, per juodų ar baltų plaukų. Mūsų fiziniai duomenys negali būti patyčių objektu.
- O ką tokios mintys pasako apie visuomenę? Gi atrodo, kad jau Vakaruose apvalesnių formų kultas jau pasiekė net ir madą.
- Niekada nereikia sakyti, kad mes esame blogesni. Sakyčiau, kad tam tikra dalis žmonių nenori eiti į priekį ir gyvena archajiškais įsitikinimais. Mes nepripažįstame vyresnių žmonių televizijoje, norime matyti jaunus, liaunus kūnus. Betgi nepradėsime nuo uolų mėtyti vaikų, jei tai ne berniukas, o mergaitė?
Man atrodo, kad lietuviai mokosi laisvumo, tačiau jis būna ne toje vietoje ir ne tuo laiku. Mums labai lengva įsileisti negatyvumą, tačiau teigiamus dalykus pamirštame. Taip pat labai mėgstame staigiai įsileisti tam tikrus dalykus, o pamatę, kad mums tai netinka, sakome: „Taip, žinoma, aš tai jau seniai žinojau“. Viskas yra labai skirtingose amplitudėse ir trūksta vientisumo.
Taip pat labai keista, kad žmonės nėra linkę domėtis, tačiau pataria ir komentuoja. Tad žinių bagažo apie toleranciją tikrai trūksta. Būtent todėl visiems siūlau save įstatyti į tam tikras situacijas ir pagalvoti, kaip jaustumėtės ar ką jaustų jūsų artimieji. Tai pagelbsti susilaikant nuo nereikiamo komentaro.
- Tikriausiai jau turite nemažą žinių bagažą, kaip tinkamai maitintis. Egzistuoja daug skirtingų patarimų, o kuo vadovaujatės jūs?
Kiek teko lyginti įvairiausių mitybų ar dietų, organizmo valymo programų, pastebiu, kad randama bendrų bruožų. Faktas yra tai, kad mums visur yra reikalingas vanduo. Jis – gyvybės šaltinis. Galu gale buvo išteisinti kiaušiniai, o visi tuo labai džiaugėsi. Smagu, kad pagaliau pradėta kalbėti apie sultyse, „sveikuose“ pusryčiuose esantį cukraus kiekį, jo žalą. Šokoladas suteikia malonumą, tačiau kiek jo gali suvalgyti?
Visgi niekada nemaniau, kad lietuviai turėtų atsisakyti mėsos. Pagal mūsų klimatinę juostą nevalgyti mėsos man atrodo nėra normalu. Neseniai teko skaityti apie dabar išpopuliarėjusią Paleo mitybą, veganus, tuos, kurie atsisako termiškai apdoroto maisto, o mokslininkai įrodė, kad netgi akmens amžiaus žmonės ypatingai sirgdavo tuomet, kai valgydavo neapdorotą maistą. Jie taip pat kepė ant ugnies ar mirkė jūros vandenyje.
Manau, kad turime susivokti, kaip maitintis racionaliai. Svarbiausia susidaryti protingą režimą ir skirti laiko poilsiui, miegui. Baisu, kad mobilus telefonas, internetas ir pašto dėžutė tapo mūsų kasdienybe. Taip pat svarbu suprasti, kad darbus, kuriuos galime padaryti per tris dienas, lėkdami, versdamiesi ir savęs netausodami padarome vos per vieną. Tad apie kokį sveiką maistą galime kalbėti, kai išeikvojame savo pusę gyvenimo anksčiau negu reikia.
Sustokite. Savo gyvenime paspauskite stabdį. Sako, kad lietuviai nesišypso. Natūralu. Nuvykęs į šiltus kraštus pamatai, kodėl ten žmonės šypsosi. Jie vadovaujasi „manjana“, nėra linkę skubėti. Gal todėl jie yra sveikesni?
Pastebėjau, kad nesergu laiko depresija. Kai šlapia ir šalta susisuku į šiltą antklodę ir leidžiu vakarus prie židinio, pavasarį vaikštau, stebiu bundančią gamtą ir čiulbančius paukštelius. Reikia išmokti džiaugtis elementariais dalykais. Gera pas mus Lietuvoje, tiesiog atmerkite akis.
- Vasara vakarai ilgesni, tad daugiau pagundų. Ar yra stebuklinga taisyklė, kaip išmokti atsilaikyti?
- Egzistuoja teorija – tam, kad pagreitintum medžiagų apykaitą, negalima radikaliai sumažinti gaunamo maisto kiekio. Reikia daryti atvirkščiai: vieną dieną valgyti labai mažai, o kitą – persivalgyti. Tuomet organizmas nesupras, kokiu metu reikia kaupti medžiagas, todėl degins riebalus. Persiėskite per ypatingas progas, o vėliau, kaip visuomet, nuo pirmadienio sugrįžkite į savo vėžes.
Visada sakiau, kad turi būti šventės. Jei yra galimybė gausiai pavalgyti, valgykime ir džiaukimės.
- O ar savo pokyčius, kai numetėte didžiausią svorio kiekį, irgi pradėjote nuo pirmadienio?
- Ne. Manau, kad kiekvienam žmogui pokyčių laikotarpis yra skirtingas, tačiau didžiausia atspirtis yra momentas, kai savimi nusivili. Taip pat labai gerai turėti įkvepiančių istorijų, tad apie mitybos sutrikimus, kai žmonės nevalgo arba bando mechaniniu būdu maisto atsikratyti, reikia būtinai kalbėti. Mes matome, kad tai yra viena iš didžiųjų bėdų ir ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl to, kad tai labai ryškiai persiduoda mūsų jaunesniajai kartai.
Mūsų mažieji turi dar daugiau priklausomybių. Dabar ir valgo nesveikai, ir prie kompiuterių prilipę. Fizinė veikla tarp jų jau visiškai nepopuliari.
- Bet kaip nepasidavėte svorio metimo procese? Kaip nepraradote valios?
- Pirmą kartą numečiau trylika kilogramų, kai buvo atliktas organizmo valymas, tačiau dėl „yo-yo“ efekto viskas grįžo atgal. Antrą kartą mečiau pradėjusi domėtis, kaip teisingai startuoti. Tuomet viena psichologė patarė: „Du mėnesius valgykite įprastai, tačiau užsirašykite viską, ką valgėte“. Tuomet man atėjus sako: „Visą turinį susidėkite į pirkinių krepšelį“. Reikėjo dviejų vežimėlių.
Tuomet visas vaizdas pasidaro šiurpokas, nes akivaizdžiai pamatai, ką ir kiek suvalgai. Posakis „Gi tu ne konteineris“ privertė susimąstyti, tad antrą metimo raundą pradėjau nesisverdama ir stengiausi daryti taip, kaip nurodyta. Kai mano tuometinis draugas, o dabar vyras pasakė: „Man atrodo tau reikia mažesnių kelnaičių“, susimąsčiau, kad viskas yra į gera. Pirmas nupirkimas kažko mažesnio, pasakymas: „Kas tau yra? Kažkaip sulieknėjai“ tikrai padeda.
Mano maksimalus numestas svoris buvo 48 kilogramai. Šiaip geriausiai jaučiuosi, kai sveriu apie 80 kilogramų. Aš visada buvau linkusi į pilnumą, todėl man tikrai nėra gėda pasakyti, kiek sveriu, nors kitiems tai – klaikus svoris.
Tai yra nuolatinė kova. Bet ne kiek su tuo kovoji, bet stengiesi palaikyti tonusą. Nebesinori apsileisti, ypač, kai matai, kaip tau buvo pasisekę. Pas mane ant šaldytuvo kabo tikrai ne blogiausia, o pati gražiausia nuotrauka. Tada susimąstai, ar tikrai nori valgyti, o gal tik atsigerti vandens (juokiasi).
Drąsiai sakau ir savo amžių, nes jau galutinai žinau, ko noriu. Kartais sunku įsivaizduoti, jei man dabar būtų 18-ka ir reikėtų rinktis, ką veikti gyvenime. Tuomet buvo daug lengviau, o dabar – kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.
- Bet ar nepasiilgstate Mama Rock‘n‘Roll?
- Aš esu absoliučiai tas pats žmogus, tiesiog manęs yra 20 kilogramų mažiau. Betgi svorį numečiau ne nuo smegenų, tad niekas nepasikeitė.
- Bet jūsų išvaizda buvo jūsų simbolis. Tai ar to žmonės nepasiilgsta?
- Matote, vieni sakė, kad yra gerai, kiti – negražu, kiti sakė, kad atrodžiau vulgariai. Aš asmeniškai Mamos Rock‘n‘Roll su jos su tomis „kvarbatkomis“ nepasiilgstu. Tai buvo tam tikras laikotarpis, o visi atlikėjai yra linkę keistis. Dabartinis pokytis man yra mielas ir malonus.
