„Iš to, kiek yra pateikta kreipimęsi, man jau kaip Seimo narei perskaičius duomenų tikrai maža“, – trečiadienį ji sakė Žinių radijui.
L.Graužinienė teigė, kad jai klausimų kelia generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui minimos Pelno mokesčio įstatymo pataisos.
„Projektas pateiktas Vyriausybės, finansų ministro, Biudžeto ir finansų komitetas atliko visas privalomas procedūras. Kaip ir visada įvairių būna pasiūlymų, pataisų (...), bet komitetas sutvarkęs buvo tą įstatymą, jis buvo pateiktas trečios redakcijos ir Seimas 89 balsais, tik keturi balsavo prieš, priėmė“, – kalbėjo Seimo vadovė.
„Jeigu šiam įstatymo priėmimo procesui buvo daroma įtaka galbūt neteisėtais veiksmais, tai iš neteisės negali gimti teisė. Vadinasi, mūsų priimtas įstatymas, prezidentės pasirašytas, šiai dienai veikiantis yra priimtas, kaip čia švelniau pasakius, dalyvaujant kažkokiame neaiškiame procese: ar visas Seimas buvo suklaidintas, ar kažkas tariamai įtakotas“, – svarstė politikė.
Anot jos, prokurorams įtarimų sukėlusiomis pataisomis jokių revoliucijų nepadaryta.
Šiemet kovą priimtos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, dėl kurių, prokurorų teigimu, koncerno „MG Baltic“ naudai galėjo veikti „darbietis“ V.Gapšys, skyrėsi nuo pirminio varianto, kurį parengė Finansų ministerija ir pritarė Vyriausybė. Seimas iš dalies pritarė grupės „darbiečių“ bei kai kurių verslą atstovaujančių organizacijų pateiktiems pasiūlymams, kuriais susiaurintos mokesčių administratoriaus teisės priimant sprendimus, kada negalima taikyti lengvatos dividendams apmokestinti.
Kitas generalinio prokuroro rašte minimas teisės aktas, dėl kurio koncernas „MG Baltic“ esą norėjo paveikti Seimo valią, – nutarimas dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.
„Man jau visai nebeaišku – jeigu viešoje erdvė dėl Eligijaus Masiulio buvo parašyta, kad jis balsavo „prieš“ ir neva buvo toks susitarimas žlugdyti, tai Vytautas Gapšys ir mūsų frakcija, visa koalicija balsavo „už“. Ir vėl jis įrašytas. Seimo nariai visai pasimetė – ar balsuoti „prieš“ buvo blogai, ar balsuoti „už“ buvo blogai“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Įtarimai Vytautui Gapšiui
Generalinis prokuroras šią savaitę kreipėsi į Seimą prašydamas leisti patraukti Seimo narį V.Gapšį baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę.
Generalinės prokuratūros kontroliuojamame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu V.Gapšys yra apklaustas specialiuoju liudytoju. Prokurorai nori jam pateikti įtarimus dėl kyšio paėmimo.
Prokuratūros duomenimis, nuo praėjusių metų rudens iki šių metų sausio pabaigos Vilniuje koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis per susitikimus su V.Gapšiu už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą Seime, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė iš viso 25 tūkst. eurų kyšį.
Įtariama, kad vienu atveju tai atlikta per bendrovę, kuri buvo įgaliota atstovauti partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už dvejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. eurų – per galbūt apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės.
Kad būtų panaikinta parlamentaro neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71, Seimo narys.
