Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse. Pasak DNB vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, priimami sprendimai vyksta ne iš tos pusės. Nes pakeltas MMA reikš ir didesnes paslaugų bei prekių kainas.
„Per paskutinius du MMA padidinimus, atitinkamai padaugėjo ir žmonių gaunančių MMA. Iš esmės tie, kurie gaudavo šiek tiek daugiau už MMA, jie dabar daugiau negauna ir prisideda prie to apatinio sluoksnio, kuris tik storėja. Taip pat MMA yra didinamas greičiau negu verslas išgali pakelti atlyginimus. Dalis verslų yra priversti didinti įkainius ir atitinkamai užsukam tą infliacijos spiralę. Normalus algų kėlimo ciklas turėtų vykti, kai verslas gauna daugiau pelno, jis didina atlyginimus darbuotojams ir atitinkamai randama galimybių didinti pensijas. Dabartinis variantas primena posakį „uodega vizgina šunį“, - pastebi J. Rojaka.
Reikia skatinti didinti vidutinį atlyginimą
Ekonomistų vertinimu, noras didinti MMA yra suprantamas, tačiau nesuprantama, kad tuomet pragyvenimas nepagerėja, nes padidėja ir pragyvenimo sąnaudos.
„Tie, kurie gauna MMA dėl brangesnių įkainių, tarifų vėlgi negyvena geriau. Santykis tarp MMA ir vidutinio atlyginimo procentais taps panašiu į Liuksemburgo, o pragyvenimo lygiu esame toli“, - sako ekonomistė.
„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad minimali alga Lietuvoje vėl taps didesnė nei Latvijoje, mat nuo 2009 iki 2016 metų, latviai mus lenkė. Visgi žiūrint į vidutinę algą rezultatas nedžiugina.
Minimalus atlyginimas Lietuvoje sudarys jau virš 50 proc. vidutinio, Latvijoje ir Lenkijoje – 45 proc., o Estijoje – 40 proc.
„Žinoma, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar liks 10 proc. mažesnis nei Latvijoje, 27 proc. - nei Lenkijoje ir 45 proc. - nei Estijoje, tačiau šis klausimas, matyt, bus sprendžiamas jau po rinkimų...“, - rašė ekonomistas.
Pasak jo, lenkiame ne tik Baltijos šalis. Nors galutinių rezultatų dar nėra, ekonomistas įsitikinęs, pagal tokį santykį tarp MMA ir vidutinio atlyginimo patenkame į Europos šalių trejetuką. Patenkame ir į trejetuką tų šalių, kuriose gana didelis procentas darbuotojų gauna minimalų darbo užmokestį.
„Minimalus atlyginimas vis konverguojasi link vidutinio darbo užmokesčio. Pagrindinė priežastis ta, kad Lietuvoje yra per mažas skaičius santykinai didelį, kelis tūkstančius eurų atlygį uždirbančių darbuotojų. Tad Lietuvos iššūkis didintų tokių žmonių skaičių. Estijoje ir vidutinis atlyginimas didesnis 45 proc. ir daugiau žmonių uždirbantį tokį atlyginimą“, - sako ekonomistas.
Diagramose pateikiami bruto atlyginimų palyginimai.
Ekonomisto manymu, MMA turėtų būti pririštas prie vidutinio darbo užmokesčio. O vienas iš galimų šalutinių efektų – dalis gyventojų bus įkalinti ilgalaikio nedarbo spąstuose.
„Sparčiai keliant MMA didėja tikimybė, kad dalis darbuotojų, kurie sukuria mažiau pridėtinės vertės, turinčius mažai kvalifikacijos ir dažniausiai dirbančius mažesniuose miesteliuose sunkiau susiras darbą. Tuomet jiems apskritai sunkiau integruotis į visuomenę“, - teigia ekonomistas.
Kitų šalių pavyzdys: atlyginimas priklauso nuo darbo sektoriaus
Ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad derėtų imti kitų valstybių pavyzdį ir nebūti prisirišus prie vieno MMA dydžio nustatymo. Kitų šalių praktika rodo, kad skirtinguose sektoriuose nustatomas skirtingas minimalus atlyginimas atskirų kvalifikacijų darbuotojams. Tai leistų sumažinti informacijos trūkumą.
„Toks nustatymas prisidėtų ir prie emigracijos mažinimo. Vidutinę bei minimalią algą sektoriuose turėtų skelbti atitinkamos institucijos. Tuomet žmonėms tai būtų atspirties taškas derantis dėl vieno ar kito atlyginimo. Taip būtų sumažinama skirtingų lyčių diskriminacija. Ir ši teorija veikia praktikoje“, - sako Ž. Mauricas.
Pasak jo, matavimas visų darbų pagal tą patį MMA padeda tik darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotus darbus.
„MMA reikia depolitizuoti. Vidutinis atlyginimas taip pat kiltų per informacijos sklaidą. Pavyzdžiui, vieni mokytojai sako, kad uždirba 1000, kiti, kad už tiek pat valandų 600 eurų. Trūksta elementarios informacijos darbo rinkoje. Jei ji būtų ir net uždirbtum mažiau nei sektoriaus vidurkis, būtų aišku, kad tai dėl kvalifikacijos trūkumo“, - teigia ekonomistas.
Jo manymu, informacijos skelbimas apie vidutinius ir minimalius atlyginimus sektoriuose paskatintų žmonių mobilumą. Gyventojai pasirinktų, kuriame sektoriuje uždirbama daugiau, kur geriau kurti pridėtinę vertę.
Pavyzdžiui, nors Šveicarijoje darbo skelbimuose nenurodomos siūlomos algos, vidutines algas pateikia institucijos. Didžiojoje Britanijoje metines algas nurodo skelbimuose, pavyzdžius įvardina ekonomistas.
Vadovaujantis šiais modeliais būtų didinami ir atlyginimai, ir darbo rinkos efektyvumas, įsitikinęs ekonomistas.
Gyvenimo kokybė itin prastės pensininkams
Ekonomistė J. Rojaka pastebi, kad santykis tarp MMA ir pensijų žvelgiant į kitas šalis – dar baisesnis. Kai liepos pirmą bus pakeltas atlyginimas, šis santykis sudarys apie 68-69 proc. Visgi augant atlyginimams, tikėtina, kad augs ir paslaugų bei prekių kainos. Tuo tarpu pensijos liks tokios pačios.
„Ilgalaikėje perspektyvoje be jokios abejonės reikėtų glaudžiau sieti pensijas ir atlyginimus. Dabar pensijos yra politinis įrankis. Prieš rinkimus truputį padidinama ir tokiu būdu sukatyvinamas elektoratas. MMA taip pat politinis įrankis. Šiuos rodiklius reikėtų depolitizuoti. Tai būtų žmonėms naudingiau ir ekonomiškiau“, - teigia ekonomistė.
