Briuselyje vakar baigėsi pirmoji gynybos ministrų susitikimo diena, kurio metu buvo „šlifuojamos“ paskutinės detalės prieš liepos 8-9 dienomis Varšuvoje vyksiantį NATO šalių vadovų susitikimą.
Rotuojami batalionai
Ministrai sutiko siųsti Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją keturis tarptautiniu pagrindu sudarytus ypatingos paskirties batalionus, skirtus sustiprinti kolektyvinį saugumą, visų pirma Rytų Europoje, sienos su Rusija regione, skelbė NATO aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Batalionai galės būti dislokuoti jau 2017-ųjų pradžioje, pažymėjo aljanso atstovas. Viena NATO šalis galės formuoti pagrindinę bataliono sudėtį, o kitos ją papildys savais kariais. Yra žinoma, kad JAV formuos mažiausiai vieną iš keturių batalionų. Kiekvienas batalionas, kurį sudarys 800-1000 karių bus rotuojamas kas 6-9 mėnesius. Formaliai tokia sistema nepažeidžia NATO ir Rusijos galiojančių sutarimų, anot kurių aljansui yra draudžiama didinti nuolatines savo kariuomenės dalinių pajėgas netoli Rusijos sienų.
Kiek laiko truks šie manevrai, J. Stoltenbergas nenurodė. „Mums iškelti iššūkiai yra ilgalaikės perspektyvos. Mes turime būti pasirengę šiuos pavojus atlaikyti ilgą laiką“, – pareiškė NATO vadovas.
Signalas Rusijai
Batalionų perkėlimas, anot J. Stoltenbergo, – tik viena iš daugelio priemonių, kurių buvo imtasi užtikrinant tarptautinį ir nacionalinį NATO šalių saugumą, įskaitant ir pavojų iš Rusijos pusės. „Šis sprendimas siunčia aiškų signalą: jeigu viena iš aljanso narių yra puolama, tai visas aljansas už jį atsako“, – pareiškė J. Stoltenbergas. „NATO ir toliau gins ir užtikrins visų aljanso dalyvių gynybą nuo grėsmių bet kuria kryptimi. Būtent todėl mes ir įgyvendiname pačius galingiausius veiksmus nuo pat Šaltojo karo laikų“, – pažymėjo jis, atsakydamas į klausimą, kokį signalą NATO nori pasiųsti Rusijai.
Santykiai nutrūko prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje
NATO bendradarbiavimą su Rusija praktiškai nutraukė po Krymo aneksijos ir agresijos prieš Ukrainą 2014-aisiais, įskaitant ir kovos su terorizmu bendradarbiavimą, kuris buvo vykdomas nuo 2004-ųjų, kovą su piratavimu (nuo 2008-ųjų), teritorinės priešraketinės gynybos (nuo 2003-ųjų). Atviri liko tik diplomatiniai kanalai.
Tiek NATO generalinis sekretorius, tiek jo kolegos NATO nuolatos pažymi, kad jų vykdoma politika yra grynai gynybinio pobūdžio ir numato politinio dialogo svarbą. „Mes neieškome konfrontacijos su Rusija ir esame nusiteikę labiau konstruktyviems bei kooperatyviems santykiams“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
