Vis dėlto, prieš renkantis gyvybės draudimą, verta pasigilinti atidžiau. Gyvybės draudimo produktai dažnu atveju skiriasi, taigi labai svarbu suprasti, kokią riziką kiekvienas padengia ir kokią naudą teikia. Pasirinkus gyvybės draudimą su kaupimu, kartu ne tik apsidraudžiama, tačiau ir kaupiamos lėšos ateičiai, kurias galima pasilikti oriai senatvei arba vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai. Galima rinktis gyvybės draudimą be kaupimo – tai laikoma rizikiniu produktu.
Vienas iš jų yra draudimo bendrovės „Bonum Publicum“ siūlomas draudimas „Esu saugus “. Klientas, pasirinkęs šį produktą, gali apsidrausti savo gyvybę, pasirinkti draudimą nelaimingų atsitikimų atvejais ir apsidrausti nuo kritinių ligų. Pastarųjų sąraše tokios sunkios ligos kaip insultas, infarktas, galūnių netekimas, vėžys, inkstų nepakankamumas, vidaus organų transplantacija, aklumas ir kitos.
Painioja gyvybės draudimą su nelaimingų atsitikimų draudimu
Pasirinkus draudimą „Esu saugus”, pinigai nėra kaupiami, o draudimo išmoka mokama tik įvykus draudžiamajam įvykiui: apdraustajam mirus, susirgus kritine liga ar patyrus nelaimingą atsitikimą. Tiesa, kaip pasakoja „Bonum Publicum“ draudimo direktorė Liudmila Damulienė, dažnai žmonės susipainioja drausdamiesi tik nelaimingų atsitikimų draudimu ir mano, kad išmoką naudos gavėjai gaus visais apdraustojo mirties atvejais.
„Dažnai žmonės apsidraudžia draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir kai jų paklausi, ar jie turi gyvybės draudimą, jie atsako, kad taip. Tačiau esminis skirtumas tarp gyvybės draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų yra tas, kad apsidraudus gyvybės draudimu išmoka apdraustojo mirties atveju mokama neatsižvelgiant į mirties priežastį: ar tai būtų liga, ar nelaimingo atsitikimo pasekmė. Tuo tarpu pasirinkus tik nelaimingų atsitikimų draudimą, draudimo išmoka būtų mokama tik tada, jeigu apdraustasis žūtų dėl nelaimingo atsitikimo”, - pastebi ekspertė.
Nelaimingų atsitikimų rizika išlieka maža
Pasak L. Damulienės, mirtys nuo nelaimingų atsitikimų Lietuvoje yra nedažnas atvejis, todėl verta draustis gyvybę visiems atvejams.
„Pagal Statistikos departamento duomenis, mirties dėl nelaimingų atsitikimų atvejai sudaro tik apie 8 proc. visų mirties atvejų. Taigi, apsidraudęs nelaimingų atsitikimų draudimu žmogus apsidraudžia tik nuo 8 proc. galimų atvejų. Natūralu, kad apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų kainuoja pigiau nei apdrausti savo gyvybę visiems gyvenimo atvejams”, - pabrėžia pašnekovė.
Taip pat labai svarbus išlieka draudimas nuo kritinių ligų, mat jų atveju žmogus laikinai ar visam gyvenimui netenka dalies darbingumo. Negana to, reikia skirti papildomų lėšų ligos gydymui ir reabilitacijai po jos. Kaip pasakoja L. Damulienė, draudžiantis gyvybės draudimu, kartu galima pasirinkti ir draudimą kritinių ligų atveju.
„Norime ir tikimės nugyventi gyvenimą būdami sveiki. Tačiau, kaip sako liaudies išmintis, nelaimė ateina nekviesta ir dažniausiai užklumpa mus netikėtai. Susidūręs su tokiomis sunkiomis ligomis kaip infarktas, insultas, vėžys, inkstų funkcijos nepakankamumas, vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, širdies vožtuvo pakeitimas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono ar Alzhaimerio ir kt. ligos, žmogus patiria ne tik moralinę traumą, bet ir susiduria su finansiniais sunkumais. Turėdami nedarbingumo pažymėjimą, mes prarandame dalį savo anksčiau gautų pajamų, onemažai papildomų pinigų reikia vaistams, gydymui, reabilitacijai. Kažin ar dažnas iš mūsų pagalvoja apie tai iš anksto ir apsidraudžia nuo tokių nelaimių”, - perspėja ekspertė.
