Jeigu vargina sunkiai paaiškinamas nuovargis ar silpnumas, širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai ar net akies tikas – didelė tikimybė, kad jūsų organizmas patiria magnio nepakankamumą. Šiais laikais tokius simptomus patiria daugelis, tačiau, deja, didžioji dalis į energijos bei nuotaikos stoką vis dar žvelgia kaip į įprastą dalyką, o raumenų mėšlungį „nurašo“ nuovargiui.
Stoką kompensuoja organizmo sąskaita
Sveikatos specialistų nuomone, magnio, kaip ir kitų mikroelementų, stokos sukeliamos problemos pernelyg dažnai priskiriamos kitoms ligoms. Farmacininkės Audronės Levickienės nuomone, būtent dėl to, kad dalis simptomų gali būti siejami su kitais sveikatos sutrikimais, dažnas magnio trūkumo organizme gali nepastebėti ilgą laiką.
„Labai svarbu išmokti stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Organizmas yra vientisa ir uždara sistema, kuri vienos ar kitos medžiagos stoką bando kompensuoti vidiniais ištekliais. Dėl to žmogus gali ilgą laiką nejausti jokio diskomforto arba kylančius sutrikimus priskirti pervargimui ar stresui“, – pastebi A. Levickienė.
Pirmiausia magnio trūkumas gali pasireikšti apetito stoka, pykinimu bei galvos skausmu. Širdies ritmo sutrikimai, raumenų spazmai ir tirpimai jau rodo ilgalaikį mikroelemento nepakankamumą.
„Magnis dalyvauja daugumoje organizmo funkcijų, tačiau didžioji jo dalis kaupiama kauluose ir kūno ląstelės. Tai reiškia, kad esant šio mikroelemento stygiui, pirmiausia organizmas bando jį kompensuoti kaulų stiprumo bei bendros savijautos sąskaita“, – pabrėžia farmacininkė.
Magnis taip pat dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje ir padeda palaikyti tinkamą kraujospūdį. Pakankamas magnio kiekis organizme padeda išvengti metabolinio sindromo – grupės ligų ir rizikos faktorių, galinčių sukelti diabetą.
Vasarą trūksta labiau
Nors tinkamas mikroelementų balansas svarbus visais metų laikais, vasarą magnio trūkumas pasireiškia ryškiau ir dažniau.
„Magnio pasisavinimą arba praradimą lemia daugybė priežasčių. Dalis jų padažnėja šiltuoju metų laiku. Žmonės vasaras leidžia aktyviau, daugiau sportuoja, vadinasi, prakaituodami ir vartodami daugiau skysčių, praranda ir daugiau mikroelementų. Be to, šiltuoju metų laiku padidėja vėmimą ar viduriavimą keliančių apsinuodijimų.
Organizmas magnį pasisavina per žarnyną, todėl virškinamojo trakto sutrikimai taip pat pakankamai ilgam išbalansuoja mikroelementų pusiausvyrą“, – įspėja farmacininkė A. Levickienė ir priduria, kad itin liūdnų pasekmių maudantis vandens telkiniuose gali turėti magnio trūkumo organizme keliamas raumenų mėšlungis.
Magnio poreikis organizmui ypač padidėja nėštumo ir žindymo metu.
Subalansuotos mitybos svarba
Žmogaus organizmui per dieną reikia gauti 300-500 mg magnio per dieną. Didžiąją dalį magnio gauname su maistu. Iš visų produktų magnio gausiausia įvairiose, ypač žaliosiose, daržovėse: špinatuose, salotose, brokoliuose, avokaduose. Jo yra pilno grūdo duonoje, riešutuose, sojų puselėse ir žuvyje, taip pat saulėgrąžų, moliūgų ir kitose sėklose.
Tiesa, magnio įsisavinimą gali trikdyti riebus bei itin termiškai apdorotas maistas. Pavyzdžiui, nors kviečiai savyje turi nemažai magnio, tačiau iš baltų miltų keptoje duonoje jo beveik nėra. Miltų balinimo metu pašalinamos sėlenos ir kviečių gemalai, kuriuose ir kaupiasi didžioji dalis mikroelementų. Taip pat per didelis alkoholio ar cukraus vartojimas taip pat apsunkina mineralo įsisavinimą.
Deja, ne visuomet organizmas su maistu magnio gauna pakankamai. Be to, norint palaikyti tinkamą magnio pusiausvyrą, derėtų nepamiršti ir kitų mikroelementų. Pavyzdžiui, raumenims būtino kalcio. Be to, magnis turi vidurius laisvinantį poveikį, o kalcis veikia priešingai, tad juos rekomenduojama vartoti drauge.
Prieš vartojant magnio papildus rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Be to, svarbu žinoti, kad turintiems inkstų problemų pernelyg didelis mineralų vartojimas gali atsiliepti jų veiklai, o retais atvejais – ir paskatinti akmenų susidarymą.
