Po vienerių rungtynių H. Möttölä sutiko atsakyti į kelis klausimus apie Suomijos ir Lietuvos krepšinį.-
– Hanno, kokį įspūdį Jums palieka Lietuvos 17-mečių rinktinė?
– Stebėjau šios kartos komandos žaidimą praėjusių metų Europos čempionate, kuomet jie liko antri.
Ir suomiai, ir lietuviai kol kas tik pradėjo pasirengimą Pasaulio čempionatui. Pirmosios draugiškos rungtynės tarp suomių ir lietuvių buvo geros, bet, manau, antrose rungtynėse ekipos žais dar geriau. (Antrąsias suomiai laimėjo – MK).
– Praėjusiais metais suomių 16-mečių rinktinė užėmė 6-ąją vietą Europos čempionate. Ar tai buvo netikėtas rezultatas?
– Mes, žinoma, to tikėjomės. Tai kol kas geriausias suomių rinktinių rezultatas. Tikimės, kad per penkerius metus galėsime džiaugtis ir medaliais. Galbūt mums pavyks įveikti ir lietuvius žaidžiant dėl čempionų titulo.
Praėjusiais metais tam dar nebuvome pasiruošę. Šiemet esame surinkę daug gerų žaidėjų ir turime nemažai vilčių artėjančiame Pasaulio čempionate.
– Praėjusiais metais 16-mečių, 18-mečių ir vyrų komandos žaidė Europos čempionato A divizionuose. Ar tai buvo sėkmingiausi metai suomių krepšiniui?
– Na, šiemet mūsų 20-mečiai Europos čempionato kovas žais namuose, Helsinkyje.
Esame viena iš penkių Europos valstybių, kuri turi visų amžių ekipas A divizione. Ir, žinomą, komandą U-17 pasaulio čempionate. Lietuviai taip pat patenka į tą penkių valstybių sąrašą.
Ši vasara labai gera suomių krepšiniui. 2017 metais priimsime grupės kovas Europos vyrų krepšinio čempionate.
Mes padarėme daug teisingų sprendimų per pastaruosius penkerius metus. Tačiau mes vis dar bandome prisivyti Lietuvos krepšinio lygį.
– Kokia suomių krepšinio lygio kilimo priežastis?
– Iš esmės ėmėme skirti krepšiniui daugiau laiko, dėmesio. Ėmėme samdyti geresnius trenerius, skyrėme jauniems krepšininkams daugiau laiko būti drauge. Kai aš mokiausi krepšinio paslapčių prieš 25 metus, turėdavome tik šešias dienas treniruočių stovyklų ir tuomet vykdavome į čempionatą. Tokiais atvejais nerodydavome rezultatų. Dabar mūsų jaunuoliai kartu žaidžia 40-60 dienų ir tai yra sunkus darbas.
Kiekvienos suomių amžiaus rinktinės žaidžia panašaus stiliaus krepšinį. Nuo 18-mečių iki vyrų rinktinės keičiasi tik treneriai ir krepšininkus supantis personalas. Tačiau turime tą pačią treniravimo sistemą ir tai mums labai padeda.
– Ką reiškia suomių 17-mečių rinktinei žaisti Pasaulio čempionate?
– Tai ypatingas dalykas. Tai pirmasis kartais šios kartos krepšininkams. Žinoma, prieš dvejus vyrai žaidė Pasaulio čempionate. Bet tai pirmasis kartas, kai jaunimo komanda žais pasaulio pirmenybėse.
Mes esame laimingi ir aš asmeniškai džiaugiuosi, kad baigęs karjerą, galiu pirmą kartą dirbti su Suomijos jaunių rinktine. Mes treniravome daugelį šių vyrukų sezono metu Suomijos krepšinio akademijoje. Tai puikūs žaidėjai.
– Kaip manote, kokios yra lietuvių galimybės Pasaulio jaunių krepšinio čempionate?
– Lengviausia spėti, kad lietuviai žais dėl medalių. Tačiau Pasaulio čempionate bus daug gerų komandų. Ir grupės varžybos bus labai sunkios. Mes, suomiai, žaisime su kinais, australais ir kanadiečiais. Šiuo metu Kanadą galima vadinti viena labiausiai augančių krepšinio valstybių. Jie labai sustiprėjo per pastaruosius penkerius metus.
Manau, kad lietuviai keliaus mažiausiai iki pusfinalio etapo. Mes norime patekti į aštuntfinalį, kuris bus birželio 28-ąją dieną. Tai rungtynės, kurias turi laimėti. Taip pateksime tarp stipriausių aštuonių komandų.
– Kalbant apie Jus, ką Jums pačiam reiškia grįžimas į Lietuva? Ar tai sukelia gerus prisiminimus?
– O taip. Metai „Žalgirio” komandoje buvo labai geri. Smagu matyti, kad „Žalgiris” vėl kovoja dėl LKL čempionų titulo. Lietuvos krepšinis užima ypatingą vietą mano širdyje.
Kaip tik vakar kalbėjau su buvusiu „Žalgirio” fizinio parengimo treneriu Sigitu Kavaliausku. Ir sakiau, kad sirgsiu už lietuvius Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Tai bus labai ypatingas krepšinio turnyras Rio.
Galiu sakyti tik gerus žodžius apie Lietuvos krepšinį.
