Tarp šalies vadovės siūlymų – prievolė kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią prevencinę programą prieš patyčias, susikurti reagavimo į patyčias sistemą, smurto atveju ne vėliau kaip per penkias dienas suteikti psichologinę pagalbą ir smurtą patyrusiam, ir smurtavusiam mokiniui.
Tais atvejais, kai mokykla neturi dirbančio psichologo, mokyklos direktorius privalėtų užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta kitur. Mokyklos direktorius taptų atsakingas už efektyvų reagavimą į smurtą švietimo įstaigoje. Nereagavimas galėtų būti vertinamas kaip pareigų nevykdymas.
Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, direktorius nedelsdamas, ne vėliau nei kitą darbo dieną apie tai turėtų pranešti tėvams ir vaiko teisių apsaugos srityje veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms.
Smurtavęs ir smurtą patyręs nepilnametis asmuo kartu su jį lydinčiais tėvais turėtų teisę neatlygintinai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas gauti psichologo konsultaciją. Konsultacijų laiką ir trukmę nustatytų psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą.
Taip pat būtų nustatyta prievolė nedelsiant reaguoti į patyčias, o patyčios, taip pat ir patyčios elektroninėje erdvėje, būtų reglamentuotos kaip smurto rūšis.
Pataisas teikianti Prezidentūra pažymi, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje, tačiau iki šiol patyčių sąvoka nėra teisiškai reglamentuota, niekas nėra teisiškai įpareigotas imtis priemonių užkirsti kelią patyčioms. Prezidentūros pateikiamas duomenimis, šiuo metu psichologinį smurtą mokykloje patiria 30 proc. Lietuvos vaikų.
Prevencines programas prieš smurtą ar patyčias šiuo metu įgyvendina apie pusė bendrojo ugdymo mokyklų.
