Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 150,4 tūkstančiai bedarbiai, kurie sudaro 8,3 procentus darbingo amžiaus gyventojų. Per balandžio mėnesį darbdaviai registravo 33,5 tūkst. laisvų darbo vietų, į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 19,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad nedarbo mažėjimui įtakos padarė auganti šalies ekonomika, o ne minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas.
„Augant ekonomikai, augo ir atlyginimai, mažėjo nedarbas. Lygiai tas pats būtų vykę ir be MMA didinimo, ar būtų vykę dar greičiau“, - teigia Ž. Šilėnas.
Nedarbo lygį kelia minimalios algos augimas
„Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad natūraliam nedarbo lygiui įtakos turi būtent minimalaus atlyginimo dydis. Lietuvoje šiuo metu nedarbas siekia 8,3 proc. ir MMA kėlimas jį gali padidinti.
„Aukštą natūralų nedarbo lygį gali veikti per didelis minimalus atlyginimas arba per dideli mokesčiais. Natūralus nedarbo lygis Lietuvoje yra apie 10 proc. ir jis yra nemažas. Viena iš priežasčių yra tai, kad MMA yra per didelis. Ypatingai minimalios ir vidutinės algos santykis rėžia akį“, - teigia ekonomistas.
Jaunimo nedarbas mažėja
Per pastaruosius metus bedarbių skaičius mažėja: 2011 m. gegužės 1 d. buvo 269,3 tūkst., o 2016 m. gegužės 1 d. – 150,4 tūkst. Mažėjimo tendencija išliks ir šiais metais.
„Sunkiausia randa darbą neturintys kvalifikacijos arba jų turima neatitinka darbo rinkos poreikių. Jaunimo nedarbas, palyginti su kriziniu laikotarpiu 2011 m. registruotu piku., sumažėjo daugiau kaip per pusę - 2016 m. gegužės 1 d. jaunimas iki 29 m. sudarė 4,6 proc. punkto šio amžiaus šalies gyventojų. Darbo biržoje šiuo metu registruoti 24,9 tūkst. darbo ieškančių jaunuolių, tai 37 tūkst. mažiau nei tuo pačiu metu 2011 m.“, - sako Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
