Pasak Haraldo Magnuso Andreasseno, nedarbas daugelyje turtingųjų pasaulio šalių yra žemesnis nei normalus (apie 4-6 proc.) nedarbo lygis, ir ši tendencija turėtų išlikti ateityje. Pasak ekonomisto, nors bedarbiams tai gera žinia, tačiau neigiamai atsiliepia ekonomikai, mat ne tik trūksta darbuotojų, bet ir jų našumas auga lėtai.
Anot jo, nedarbas aukštas yra tik Ispanijoje ir Graikijoje, o darbo našumas šiuo metu labiau auga tik Švedijoje.
„Nežinau, kas atsitiko, neturiu tam paaiškinimo ir niekas neturi“, - „Swedbank“ ekonomikos forume antradienį teigė ekonomistas.
Pasak jo, tokia situacija lemia, kad negalima didinti atlyginimų darbuotojams.
„Galimybės didinti algas yra ribotos, kai našumas neauga“, - tikino H.M.Andreassenas.
Pasak jo, turtingose šalyse vidutiniškai 2,5 proc. augantys atlyginimai yra daug, „atsižvelgiant į 0,5 proc. augantį našumą“.
Pagrindiniai Baltijos šalių iššūkiai - senstanti visuomenė ir žemas darbo našumas
Baltijos valstybių ūkio augimui didžiausius iššūkius kelia senstanti visuomenė ir žemas darbo našumas, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinis Kazakas. Pasak jo, senstančios visuomenės problemą galima spręsti, įsileidžiant darbo jėgos iš užsienio.
„Mes matome, kad Europa senėja. (...) Baltijos šalys sensta greičiau, tad mes turėsime daugiau problemų“, - antradienį „Swedbank“ ekonomikos forume Vilniuje teigė M.Kazakas.
Anot jo, įsileisti darbuotojus iš trečiųjų šalių yra politiškai sudėtingas sprendimas, tačiau bent jau Lietuva darbo jėgos trūkumą gali spręsti, susigrąžindama emigracijoje esančius lietuvius.
„Jūs turite rezervą Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje, ir jeigu ekonominė situacija gerės, jie gali grįžti“, - tikino banko ekonomistas.
Anot jo, Baltijos šalyse darbo našumas kyla lėčiau nei atlyginimai, tad kyla klausimas, ar ateityje įmonės sugebės toliau didinti algas darbuotojams.
M.Kazakas tikino, kad Baltijos šalys turi didinti darbo našumą, taip pat prekių bei paslaugų eksportą.
