REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Politikams vis žadant didesnes pensijas ir orią senatvę, situacija nesikeičia, pensininkai skundžiasi ir net savo teises į orią senatvę gina teismuose. O kas laukia dar tik po keliasdešimt metų būsimų pensininkų ir kokių pensijų jie gali tikėtis?

Politikams vis žadant didesnes pensijas ir orią senatvę, situacija nesikeičia, pensininkai skundžiasi ir net savo teises į orią senatvę gina teismuose. O kas laukia dar tik po keliasdešimt metų būsimų pensininkų ir kokių pensijų jie gali tikėtis?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į pensiją.

REKLAMA

„Jeigu niekas nesikeis, tai kai mes išeidinėsime į pensiją, tai pavydėsime tiems, kurie dabar išeina į ją. Dabartinė pensijų sistema yra padaryta taip, kad surenki, padalini visiems ir dar skolos prisuki“, - be užuolankų dėsto Ž. Šilėnas.

Pasak jo, kadangi dirbančių mažėja, o išlaikytinių vis daugės, tai situacija negerės. Vadinasi, vienintelis būdas išeiti iš to rato yra pensijų sistemą pastatyti ant dviejų kojų. Pusė galėtų eiti į valstybinį biudžetą, o kita dalis į privatų kaupimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabartinė sistema yra visiškai nenaudinga bent šiek tiek daugiau uždirbančiam žmogui. Pavyzdžiui, jeigu Jonas uždirba 300 eurų, o Petras – 1.000 eurų, tai per 40 metų į valstybinę pensijų sistemą Jonas sumokės 45.000, o Petras 166.000 eurų. Valdiškos pensijos Jonas gaus 217 eurų, Petras – 407 eurus. Petras sumokėjo 4 kartus daugiau už Joną, bet jo valdiška pensija bus tik 2 kartus didesnė. Arba dar kitaip: Jono pensija sieks 72% atlyginimo, Petro – tik 40%. Petro sąskaita Jonui sistema yra dosni“, - sako LLRI prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ž. Šilėno nuomone, tai yra didžiulis nesąžiningumo ir neteisybės elementas valstybinėje pensijų sistemoje. „Sodros lubos“ šią neteisybę šiek tiek naikina, nes daugiau uždirbantis žmogus šiek tiek mažiau sumokės mokesčių negu, kad dabar moka.

„Vietoj 166 tūkst. eurų sumokėtų maždaug 120 tūkst., bet vis tiek, sakyčiau, kad tai vis dar yra per daug. Aišku, būtų didesnis ryšys tarp to ką jis sumokėjo ir to ką jis gavo“, - mano ekspertas.

Anot jo, dabartinės lubos, kurios siūlomos yra ne lubos, o dangus, nes pasiekti 4000 eurų atlyginimą ne daug kas gali ir realią naudą atneš gal kokiems keliems tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Tad Sodros lubas reikia leisti žemiau.

REKLAMA

„Aišku dėl to kelis metus „Sodra“ gaus mažiau pinigų, tačiau tai nėra joks praradimas, nes jie pasiliks žmonių kišenėse. O mano vertybių skalėje, jeigu pinigai lieka pas žmogų yra daug geriau, nei pinigai yra Sodroje“, - tikina pašnekovas.

Statistika rodo, kad 20 tūkst. daugiausiai uždirbančių žmonių „Sodros“ biudžetui suneša tiek pat lėšų, kiek 300 tūkst. mažiausiai uždirbančių.

Kaip patiems užtikrinti orią senatvę

Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pripažįsta, kad prognozuoti 20-30 metų į priekį yra labai nedėkingas dalykas, bet jeigu sąlygos galiotų tokios, kokios yra dabar, o gyventojų ir toliau mažės, susidursime su dideliais iššūkiais.

REKLAMA

„Didesnė problema su pensija būtų tiems žmonėms, kurie gauna vidutines ir didesnes pajamas, nes jų darbo užmokesčio ir pensijos skirtumas yra didesnis“, - tikina ekonomistė.

Pasak jos, žmonės labai jautriai reaguoja į finansinius pasikeitimus ir jiems sunku susitaikyti su mažesnėmis pajamomis. Kaip išlaikyti esamas pajamas ir finansinę padėtį senatvėje, turėtų labiau galvoti tie žmonės, kurių pajamos yra didesnės nei vidutinės.

„Verta kaupti turtą savarankiškai, kad tai taptų papildomu pajamų šaltiniu ateityje. Ką mes matome iš savo apklausų, tai didžioji dalis žmonių tiki, kad sulaukę pensijos toliau dirbs ir tai leis jiems užsitikrinti panašias pajamas, kaip ir darbingame amžiuje“, - sako J. Varanauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeimos finansų ekspertė teigia, kad vienintelis būdas užtikrinti orią senatvę yra taupymas, tačiau minimalias pajamas uždrimbančiam asmeniui ji negalėtų patarti kiekvieną mėnesi atsidėti po 100 eurų pensijai.

„Tas taupymas neturėtų pabloginti situacijos ir priversti žmogų gyventi dar didesniame nepritekliuje. Suma, kurią atsidėsime priklauso nuo to, kada mes pradedame tai daryti, tačiau jeigu tik pradedi dirbti ir tau yra dvidešimt keli metai, tai apie 10 procentų yra labai reali suma nuo atlyginimo“, - teigia J. Varanauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų